Keleivių dar mažės

Danijos jūrų keltų kompanija DFDS, kuri turi reisus ir iš Klaipėdos uosto, pranešė, kad šių metų birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiai  keleivių skaičiumi prilygo 2019 m. vasarai.

2020 ir 2021 m. vasaros dėl COVID-19 pandemijos buvo pustuštės ir išskirtinės. Jūrų keltų linijos išsilaikė daugiausia dėl krovinių pervežimo.

Ypač didelis keleivių ir lengvųjų automobilių srautas šių metų vasarą buvo linijose Kopenhaga–Oslas ir Frederikshaunas–Oslas tarp Danijos ir Norvegijos. Tai parodo, kad tiek norvegai dažniau keliavo atostogauti į Centrinę Europą, tiek europiečiai iš įvairių šalių vyko grožėtis Norvegijos gamta.

Iš Klaipėdos uosto plaukiojančiuose keltuose keleivių buvo kiek mažiau. Šiose linijose įtakos galėjo turėti ir karas Ukrainoje. Sumažėjo ir Rusijos, Baltarusijos piliečių, kurie naudojosi keltais. Nors šių metų vasarą Rusijos piliečių srauto ribojimo Lietuvoje ir nebuvo. Jis prasidės nuo šių metų rugsėjo 19 d., tai yra šiandien.

Pastebėta, kad keleivių srautas keltuose ypač padidėjo tose Baltijos jūros linijose, kur nėra tiesioginio sąlyčio su Rusija. Apie didesnius keleivių srautus prabilo ne tik Danijos jūrų keltų kompanija DFDS, bet ir kitos šios šalies laivybos bendrovės, kaip "Molslinjen", "ForSea", "Scandlines". Didžiausias netgi nuo 1998 m. keleivių srautas užfiksuotas "ForSea" linijoje Helsingioras-Helsingborgas tarp Danijos ir Švedijos.

Žymiai daugiau keleivių buvo ir "Scandlines" linijose tarp Danijos ir Vokietijos iš Rodbio į Putgardeną, taip pat tarp Danijos ir Švedijos linijoje Helsingioras-Helsingborgas.

Didėja Lenkijos keltai

Apie keleivių srauto padidėjimą prabilo ir didžiausia pasaulyje laikoma Švedijos privati keltų kompanija "Stena Line".

Viena iš svarbiausių jos linijų yra tarp Švedijos ir Lenkijos miestų Gdynės ir Karlskronos. Ši linija Baltijos jūroje jau veikia 25 metus. Per tą laiką ja pervežta per 11 mln. keleivių, po du milijonus lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir priekabų.

Linijose iš Klaipėdos į skirtingus Švedijos uostus kainų skirtumas išaugo net kelis kartus.

Praėjusį savaitgalį šioje linijoje pradėjo plaukioti ilgiausias Baltijos jūroje 240 m jūrų keltas "Stena Estelle". Jis gali priimti iki 1 200 keleivių ir iki 200 sunkvežimių su puspriekabėmis. Keltas iš viso gali priimti 3 400 linijinių metrų transporto.

Nuo šių metų gruodžio linijoje pradės plaukioti ir dar vienas tokio pat dydžio jūrų keltas "Stena Ebba".

Šie keltai turės net 50 proc. daugiau kajučių ir apie 20 proc. daugiau vietos sunkvežimiams.

Kaip naujas, o tiksliau pertvarkytas 222 m ilgio "Stena Line" jūrų keltas "Stena Scandica" yra ir linijoje iš Ventspilio į Švedijos Nineshamno uostą. Jis gali priimti iki 875 linijinių metrų krovinio. Skelbiama, kad jis turi 202 kajutes ir gali plukdyti iki 970 keleivių. Keleivių skaičius kelia abejonių, nes tuomet kajutėse turėtų būti beveik po 5 keleivius. Bet gal keltas "Stena Scandica" turi daug sėdimų vietų?

Kainos skiriasi kartais

Su nuolat didėjančiais "Stena Line" keltais rytinės Baltijos jūros regione konkuruoja 230 m ilgio "DFDS Seaways" keltai "Aura Seaways" ir "Luna Seaways".

Srautas: šių metų vasarą jūrų keltuose pastebimai padaugėjo keleivių. / Vidmanto Matučio nuotr.

Šiuose laivuose yra po 250 kajučių, jie gali priimti po 600 keleivių. Statant šiuos laivus, labiau orientuotasi į krovinių gabenimą. Kiekvienas laivas gali priimti po 4,5 tūkst. linijinių metrų transporto. Tai yra, gerokai daugiau nei Lenkijos ir Švedijos linijos nauji ir ilgesni keltai "Stena Estelle" ir "Stena Ebba". Taip pat ir žymiai daugiau, nei gali priimti iš Ventspilio į Švediją plaukiojantis didžiausias keltas "Stena Scandica", kurio talpa 2 875 linijiniai metrai transporto.

Kyla klausimas, ar "DFDS Seaways" keltų "Aura Seaways" ir "Luna Seaways" milžiniška talpa pakankamai išnaudojama? Nors bendras DFDS pajamų augimas šiemet per du ketvirčius buvo net 67 proc. didesnis nei pernai, daugiausia dėl keleivių, DFDS generalinis direktorius Torbenas Carlsenas buvo užsiminęs apie problemas Lietuvos linijose. Dėl karo Ukrainoje, užvertų sienų su Baltarusija, krovinių jūrų keltais tiek iš Klaipėdos į Vokietijos Kylio uostą, tiek iš Klaipėdos į Švedijos Karlshamną gabenama mažiau.

DFDS regione konkuruoja ir dėl keleivių. Pagrindiniai jų konkurentai yra "Stena Line" linijos iš Latvijos uostų.

DFDS jūrų keltu iš Klaipėdos nuvykti į Karlshamną ir grįžti atgal vienam žmogui su automobiliu ir miegant kajutėje rugsėjo mėnesį kainuotų 383 eurus. Iš Ventspilio į Nineshamną ekonominės klasės kaina tam pačiam variantui yra 355 eurai, "Flexi" klasės – 375 eurai, "Premium" klasės – 538 eurai.

Iš Klaipėdos į Kylį nuvykti vienam žmogui su automobiliu ir grįžti kainuotų 417 eurų. Iš Liepojos į Vokietijos Travemiundę mažiausia ekonominės klasės kaina yra apie 230 eurų į abi puses, o "Premium" klasės – apie 300 eurų į abi puses.

Švedijos kryptimi "DFDS Seaways" Karlshamno linija turi konkuruoti ir su Klaipėdos–Treleborgo linija, kuria plaukioja "TT-Line". Čia bilietas vienam žmogui su automobiliu į abi puses kainuoja tik apie 120 eurų – po 59 eurus į vieną pusę. Todėl nieko nuostabaus, kad dauguma arba nemažai Norvegijos "darbininkų" grįždami į namus renkasi šį keltą. Netgi dviem žmonėms (porai) su dviviete kajute ir automobiliu kelionė į abi puses iš Klaipėdos į Švediją atsieina tik 165 eurus.