Guldo eilėmis

Pernai ir šiemet Luokėje, Ūbiškėje, Tryškiuose, Janapolėje ir Vanaguose dirbę Kultūros vertybių globos tarnybos darbuotojai ekshumavo daugybę Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Lietuvos teritorijoje žuvusių vokiečių karių palaikų. Tradiciškai jie perlaidojami Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos vokiečių karių kapinėse.

Ketvirtadienio pavakare uostamiestyje perlaidoti 46 vokiečių karių palaikai.

Storo, juodai nudažyto kartono dėžės tik primena tikrus karstus. Tai, kas po daugelio metų liko iš 1944 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais žuvusiųjų kūnų, tėra griaučiai, iškelti iš žemės jie telpa į vos ilgesnę nei pusmetris dėžę.

Nedidelės dėžės guldomos į duobes eilėmis, ant kiekvienos jų tradiciškai padedama po eglės šakelę.

Panašūs perlaidojimai vyksta beveik kasmet. Paprastai tai būna kukli ceremonija be pompastikos ir oficialių kalbų.

Meldėsi ir giedojo

Šį kartą perlaidojant toli nuo tėvynės žuvusius karius dalyvavo Vanagų evangelikų liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis, šio kaimo evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas Manfrydas Sprogis, iš Agluonėnų kilusi istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Silva Pocytė, Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulas Arūnas Baublys, Klaipėdos vokiečių bendrijos nariai, Vokietijos karių kapų priežiūros sąjungos "Volksbund Deutscher Kriegsgräberfürsorge e. V." atstovas Pietvakarių ir Rytų Europoje Mark Miller, vyrai, ieškantys ir ekshumuojantys vokiečių karių palaikus.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šį kartą perlaidojimo ceremonija labiau priminė laidotuves, vietos gyventojai kartu su kunigu giedojo bažnytines giesmes, derančias laidotuvėms, kunigas R.Šemeklis skaitė maldas už mirusiųjų sielas.

"Jie buvo jauni, vos 18–20 metų. Jie norėjo gyventi, kurti šeimas, susilaukti vaikų, dirbti darbus, nugyventi ilgą ir gražų gyvenimą, bet istorija susiklostė kitaip, jiems teko ne laiku priimti mirtį. Daugelis prieš savo valią buvo pašaukti, jiems duotas ginklas. Kai jų karo draugai paskubomis traukėsi, nebuvo laiko jų palaidoti. Šiandien jie perlaidojami tinkamai", – prie kapo duobių kalbėjo kunigas R.Šemeklis.

Pasakojimai pasitvirtino

Perlaidojant palaikus tiksliai surašyta, kuris karstas yra kurioje vietoje. Kai palaikai bus identifikuoti, ši informacija bus fiksuota ir išlaikyta.

Neseniai "Klaipėda" rašė, kad pačioje karo pabaigoje, pasitraukus frontui Vanaguose, klebonijos rūsyje slėpėsi du vokiečių kariai. Juos abu pražudė į rūsį įmesta granata. Vietos žmonės palaidojo žuvusiuosius pamiškėje, o tą vietą pažymėjo kryžiumi.

Palaikus apžiūrėję antropologai nustatė, kad vienam jų tebuvo vos 16 metų, kitas galėjo būti 35–40 metų.

Viename Žemaitijos kaime buvo likęs gyvas pasakojimas apie karo pabaigoje vokiečių užminuotą tiltą per upę. Nežinia kaip atsitiko, kad vienas vokiečių tankas liko šiapus upės. Važiuodamas per saviškių užminuotą tiltą, jis sprogo, žuvo du tankistai. Šiemet jų palaikai buvo rasti. Iš lūpų į lūpas perduodamą pasakojimą patvirtino šalia žmonių kaulų aptiktos tanko liekanos.

Šie ir kiti palaikai taip pat atgulė Klaipėdos vokiečių karių kapinėse.

Identifikavus palaikus, "Volksbund" nariai praneša jų artimiesiems apie jų giminaičio palaidojimo vietą.

Tarptautiniai susitarimai reglamentuoja, kad ekshumuoti karių palaikai turi būti perlaidoti toje šalyje, kur šie žmonės žuvo.