Gyvūnų mylėtojai jau ne pirmą kartą prašo uostamiesčio valdžios įrengti kapines augintiniams. Ir nors pripažįstama, kad jos yra reikalingos, tačiau nei vietos, nei lėšų joms įrengti nesuplanuota.

Apie būtinybę įrengti gyvūnų kapines kalbama jau kelerius metus. Tačiau projektas taip ir neįgyvendintas, nors buvo ir tuo susidomėjusių investuotojų.

„Kai atsiliepė ūkininkas iš Kretingos rajono, kuris sutiko, kad jo žemėje būtų įrengtos gyvūnų kapinės, prapuolė investuotojas“, – rankomis skėsčiojo Klaipėdos valdžios atstovai.

Jie tvirtino, kad gyvūnų kapinės yra reikalingos, tačiau pačiame mieste rasti joms vietos neįmanoma.

„Greitai uostamiestyje ims stigti vietų laidoti mirusiuosius, todėl gyvūnų kapinės tikrai nėra prioritetas“, – dėstė valdininkai.

Esą vienintelė išeitis yra ieškoti privačių žemių savininkų, kurie sutiktų savo valdose įrengti gyvūnų kapines.

Viešosios įstaigos „5 pėdutės“ atstovė spaudai Simona Šakinytė apgailestavo, kad iš miesto valdžios nejaučia gyvūnų kapinių idėjos palaikymo.

„Labai gaila, kad savivaldybės atstovai nepakankamai rimtai žiūri į šią problemą. Šiandien žmonės priversti savo gyvūnus laidoti ten, kur papuola, o tai yra skaudu“, – teigė S.Šakinytė.

Ir pati įstaiga „5 pėdutės“ patiria nepatogumų, kai reikia palaidoti nugaišusius beglobius gyvūnus.

„Prieš kurį laiką buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad viena bendrovė, utilizuojanti gyvūnų palaikus, užsidarė, o kita dar nebuvo pradėjusi veiklos. Tuo metu mums reikėjo palaidoti nugaišusį gyvūną, tačiau nebuvo kur. Teko ieškoti žmonių, kurie savo privačiose valdose leistų užkasti palaikus. Gyventojai su panašiomis problemomis susiduria kasdien“, – prisiminė pašnekovė.

S.Šakinytė pabrėžė, kad gyvūnas dažnoje šeimoje tampa tikru jos nariu, todėl turėti jo kapelį, kur būtų galima jį prisiminti, – labai svarbu.

Taigi nemažai klaipėdiečių savo keturkojus laidoja netoliese esančiuose miškeliuose arba tiesiog savo kieme.

„Gaila, kad neatsižvelgiama ne tik į šį emocinį faktorių, bet ir į higienos normų nepaisymą“, – pastebėjo S.Šakinytė.

Viešosios įstaigos „Būk mano draugas“ vadovės Galinos Kučinskienės teigimu, prašymų utilizuoti gyvūnus padaugėja tik šaltuoju metų laiku.

„Vasarą, pavasarį ar rudenį, kol dar žemė neįšalusi, žmonės nugaišusius gyvūnus laidoja patys. Vieni savo kiemuose, kiti miškeliuose Melnragėje ar Giruliuose“, – vardijo vadovė.