- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėda yra unikaliausia vieta visoje Lietuvoje, nes ji turi net penkiolika įvairiausių krantinių, o daugumoje kitų Lietuvos vietų nėra nė vienos.
Klaipėdos miesto krantinės
Bendras oficialiai skelbiamas dvylikos Klaipėdos miesto Dangės upės krantinių ilgis siekia daugiau kaip du kilometrus, tiksliau 2 112 m. Dar trys Klaipėdos miesto krantinės yra Kuršių nerijoje. Jų bendras ilgis per tris su puse kilometro, tiksliau 3 563 m.
Su Klaipėdos uostu, kurio bendras krantinių ilgis beveik 25 km, Klaipėdos miestas negali lygintis. Skirtingi masteliai, nes į uostą atplaukia ir per 300 m ilgio laivai, o Klaipėdos mieste pagrindinių atplaukiančių laivų ilgis yra iki 10–20 m.
Jei kiekviena Klaipėdos miesto krantinė būtų sutvarkyta ir pritaikyta pramoginiams laivams priimti, tai Klaipėda, o ne, pavyzdžiui, Minijos (Mingės) kaimas vasarą taptų Lietuvos laivybos pramogų sostine.
Deja, dauguma Klaipėdos miesto krantinių yra apleistos, per menkai naudojamos arba visai nenaudojamos. Nemaža dalis jų nėra netgi tinkamai apskaitytos.
Klaipėdos miesto savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“ imasi misijos atlikti Dangės ir Kuršių nerijos ekspertizę, parengti privalomus krantinių techninius dokumentus. Keista tai, jei iki šiol tokių krantinių dokumentų nebuvo, o to, kas atrodytų turi būti aišku kaip du kart du, Klaipėdos miestas imasi tik jo meru tapus buvusiam Klaipėdos uosto direkcijos vadovui.
Per lėtai ėję pokyčiai
Norint Klaipėdos miestą padaryti tikru Lietuvos uostamiesčiu su savomis laivybos arterijomis, reikės daug ką pakeisti, naujai ir realiai pažvelgti į Dangės upę, kitas vietas prie vandens.
Iš karto aišku, kad tai padaryti nebus paprasta, nes dėl infrastruktūros vystymo prie vandens Klaipėdos mieste nuolat būdavo problemų. Per 10 m. Klaipėdos miestas taip ir nesugebėjo sutvarkyti paprasčiausios, apie 100 m ilgio vadinamosios istorinių laivų krantinės prie piliavietės.
Didesnio ir žmones traukiančio pritaikymo neturi ir unikali buvusios Smiltynės perkėlos laivų sustojimo vieta. Čia nuo pasukamojo tiltelio iki Pilies tilto yra 121 m ilgio krantinė.
Jau nekalbant apie didesnę dalį Dangės krantinių, kurios yra už Biržos tilto ties Artojo, Mokyklos, Joniškės gatvėmis.
Dauguma Klaipėdos miesto krantinių yra apleistos, per menkai naudojamos arba visai nenaudojamos, nemaža dalis jų nėra netgi tinkamai apskaitytos.
Gal kiek intensyviau naudojama Dangės vandens atkarpa ties Gluosnių gatve, kur yra Irklavimo bazė. Taip pat atkarpos ties Žvejų, Danės gatvėmis, kur vasarą galima pamatyti daugiau laivelių.
Daugiau idėjų reikėtų ir dėl intensyvesnio Jono kalnelio vandens akvatorijos panaudojimo.
Perspektyvios vietos Smiltynėje
Klaipėdos miestui reikės spręsti ir tai, ką daryti, kaip kuo greičiau prikelti savivaldybei priklausančias vandens atkarpas ties Kuršių nerija.
Iš jų viena krantinė, kurios ilgis 807 m, tęsiasi nuo Senosios perkėlos iki Smiltynės jachtklubo. Kita 1 179 m ilgio nuo Smiltynės jachtklubo iki Naujosios perkėlos.
Unikaliausia Klaipėdos miesto vieta galėtų būti 1 576 m ilgio krantinė nuo Naujosios perkėlos iki vietos ties Suskystintųjų gamtinių dujų terminalu. Į šią atkarpą įeina ir buvusios laivų kapinės, kurias išvalius atsivertų nuostabus vaizdas į Klaipėdos uostą su jūrų keltais prie Centrinio Klaipėdos terminalo ir konteinerių laivais ties „Klaipėdos Smelte“.
Jau daug metų su didele viltimi Klaipėdos miestas laukia ir to, kada pagaliau Klaipėdos uostas įvykdys savo įsipareigojimą pietinėje dalyje už Kairių gatvės prie Kuršių marių pastatyti miestui jachtklubą. Verta prisiminti, kad tas jachtklubas ne šiaip sau Klaipėdos miesto noras kažką išpešti iš uosto, o Klaipėdos uosto skola miestui už tai, kad šis daugiau nei prieš 20 m. jam atidavė ties Perkėlos gatve turėtą krantinę – pradėtą statyti pramoginių laivų įlanką, kuri buvo nebaigta. Uostas įlankoje įrengė užteršto grunto aikštelę, planuoja ateityje įrengti naujas krantines, o miestui skirta pramoginių laivų prieplauka taip ir liko planuose ir diskusijose, kad ten galėtų būti ir Klaipėdos buriavimo mokykla.
Turi keistis požiūris
Džiugu yra tai, kad buvęs uostininkas, dabar Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus pradėjo kelti klausimą dėl didesnės dalies Klaipėdos uosto pinigų skyrimo arba palikimo Klaipėdos miesto reikmėms.
Pinigai iš Klaipėdos uosto neturėtų būti pervedami į Vilnių ir pravalgomi klaipėdiečiams net nežinant kaip. Klaipėdos miesto gyventojai, kurie jaučia uosto kvėpavimą – ir triukšmą, ir taršą, ir kitus nepatogumus, ypač dėl sunkiojo transporto, turėtų gauti grąžą iš uosto.
Ypač unikalu ir pagirtina būtų, jei Klaipėdos mieste liekantys pinigai iš uosto virstų į sutvarkytą Klaipėdos miesto vandens infrastruktūrą tiek Dangės upėje, tiek jau minėtose krantinėse prie Smiltynės.
Klaipėdos mieste yra ir daugiau vietų prie vandens – prie piliavietės, buvusios „Laivitės“ teritorijoje, kurios turėtų tapti nuostabiomis traukos vietomis.
Kintant požiūriui į uostą, pats laikas būtų pradėti kelti klausimą ir dėl Žiemos uosto ir teritorijų prie jo panaudojimo kaip ateities viešųjų erdvių. Pati Klaipėdos uosto administracija, jo steigėjai, žemės nuomininkai turėtų suprasti, kad unikali istorinė Klaipėdos miesto vieta, kaip Žiemos uostas, turi būti pertvarkyta ir iš esmės tapti atvira.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Modernus „Vaikystės sodo“ darželis: naujos erdvės vaikams Klaipėdos centre1
Įvairūs moksliniai tyrimai rodo, kad kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra itin svarbus ikimokyklinio amžiaus vaikų raidai ir jų ateities sėkmei. Šis ugdymas yra tvirtas pamatas, ant kurio formuojasi vaikų intelektinis, emocinis ir socialinis...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį3
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį1
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...