Meteorų srautus pajūryje paslėpė debesys

Apsiniaukęs dangus klaipėdiečiams sutrukdė stebėti garsiąsias Perseidų meteorų strėles. Tačiau astronomai teigia, kad įstabiu reginiu bus galima grožėtis dar maždaug savaitę.

"Vakar ir užvakar žvaigždėms stebėti buvo netinkamas metas, nes visoje Lietuvoje lijo. Artimiausiomis naktimis Klaipėdoje taip pat numatomas lietus, tačiau šiokių tokių pertraukėlių bus", – prognozavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnysis sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Nors gausiausiai "krintančių žvaigždžių" pažyra rugpjūčio 12–13 dienomis, pasak etnoastronomo Jono Vaiškūno, Perseidų meteorų srautus kasmet galima regėti nuo liepos 17-osios iki rugpjūčio 24 dienos.

"Geriausia tai daryti po vidurnakčio, apie antrą valandą, kai mūsų planetai sukantis gręžiamės Žemės skriejimo apie Saulę kryptimi", – aiškino pašnekovas.

Perseidų meteorai – praskriejusios Svifto-Tutlio kometos pažertos dulkelės, kurios, patekusios į Žemės atmosferą, dega ir skleidžia meteorų šviesą. Šis srautas vadinamas Perseidais, nes stebint iš Žemės atrodo, kad meteorų "strėlės" susikryžiuoja Persėjo žvaigždyno srityje.

Taip pat šis reiškinys neretai skambiai pavadinamas lietumi. Astronomai teigia, kad tai yra paprastas Perseidų srautas, nes per valandą krenta iki šimto meteorų.

Pasak J.Vaiškūno, tai būtų galima vadinti lietumi, jei kristų dešimt kartų daugiau meteorų.

Buityje šis reiškinys pramintas "žvaigždžių lietumi", nors krenta visai ne žvaigždės.

"Tie meteorai, kuriuos dažniausiai matome, yra maždaug aguonos sėklos dydžio. Kartais galima pamatyti bolidų – lazdyno riešuto dydžio meteorų, kurie skriedami palieka ryškią uodegą.

Paskutinį kartą tokių esu matęs prieš kelerius metus – iš tiesų gražus reginys", – įspūdžiais dalijosi pašnekovas.

Stebėti meteorų srautą reikia kantriai. "Vienas Perseidas praskrenda maždaug kas keturias minutes, o ir tas gali žybtelėti už nugaros. Todėl reikia nusiteikti, kad teks ilgai žiūrėti į dangų", – šypsojosi J.Vaiškūnas.

Reginį geriau stebėti užmiestyje ar bent įsikurti toliau nuo gatvių apšvietimo bei mašinų šviesų, taip pat dangų užstojančių medžių.

"Pajūris tam tinkama vieta, nes apšviestas miestas lieka užnugaryje, o šviesos iš Švedijos mūsų dangaus nepasiekia", – juokavo etnoastronomas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių