Skyrė didesnę sumą

Prieš tris savaites, kai Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje buvo dar kartą paviešintos į milijonines skolas smunkančios Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) problemos, Klaipėdos regiono merai bei ligoninės vadovas Audrius Šimaitis pasirašė raštą valstybės vadovybei dėl papildomo įstaigos finansavimo.

Atsižvelgdamos į pateiktą prašymą, Valstybinės ligonių kasos atliko analizę ir pateikė svarbiausią informaciją apie KUL finansinę situaciją.

Šioje analizėje atkreiptas dėmesys, kad 2024 m. KUL ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) sutartyje numatyta suma yra 11 mln. eurų didesnė, palyginti su suma, už kurią sveikatos priežiūros paslaugų buvo suteikta 2023 m.

„Tai leidžia šiai įstaigai suteikti daugiau sveikatos priežiūros paslaugų ir gauti daugiau Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, vadinasi, KUL finansiniai rezultatai turi erdvės gerėti, tačiau tam reikalingi efektyvios vadybos sprendimai įstaigos viduje“, – rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakyme merams ir KUL vadovui.

Kodėl mažiau paslaugų?

Vertintojai, analizuodami KUL 2024 m. I pusmečio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rezultatus, pastebėjo, kad per šį laikotarpį buvo suteikta daugiau paslaugų, nei buvo planuota, – šias paslaugas numatoma apmokėti.

Tačiau esą KUL vis dar teikia mažiau dienos chirurgijos paslaugų, gydytojų konsultacijų ir stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, palyginti su laikotarpiu iki COVID-19 pandemijos.

KUL generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė dienraščiui teigė, kad po COVID-19 pandemijos pasaulis pasikeitė.

Todėl esą daug kas pasikeitė ir sveikatos apsaugos sistemoje – priimti nauji įstatymai, poįstatyminiai aktai, paslaugos suteikiamos ir organizuojamos kitaip.

Tad, anot J. Grubliauskienės, aklai lyginti skaičius prieš pandemiją ir po jos nėra teisinga.

„Daugelis sveikatos priežiūros paslaugų suteikiama pirminės sveikatos priežiūros grandyje, atsirado slauga namuose, vis daugiau paslaugų ligoninėse suteikiama ambulatoriškai. Todėl natūralu, kad stacionarinių paslaugų mažėja. KUL savo veikloje pastaruoju metu itin daug dėmesio skiria ambulatorinių paslaugų ir dienos stacionaro paslaugų plėtrai. Vien šiais metais nuo sausio iki gegužės vidutinis suteikiamų paslaugų skaičius KUL išaugo 11 proc. lyginant su 2023 m. ir skaičiuojant pagal 2024-ųjų metų TLK įkainius“, – paaiškino J. Grubliauskienė.

Pastebėjimas: SAM akcentuoja, kad KUL ypač išsiskiria didelėmis administracijos darbuotojų algomis, kurios esą trečdaliu didesnės nei 9 Lietuvos didžiausių ligoninių administracijos darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išlaidų disproporcija

Nors KUL apmokamos suteiktos viršsutartinės sveikatos priežiūros paslaugos, ligoninė vis tiek susiduria su iššūkiais, kuriuos lemia pastarųjų metų veiklos rezultatai.

Nuo 2022 m. IV ketvirčio KUL finansinis rezultatas jau buvo neigiamas, prognozuojamas 2024 m. finansinis rezultatas KUL yra minus 13,5 mln. eurų.

Tai rodo, kad įstaigos finansinė situacija išliks sunki, jei nebus imamasi priemonių jai pakeisti.

Analizėje pažymima, kad pastaraisiais metais KUL iš esmės pakeitė savo išlaidų struktūrą.

Esą nuo 2019 iki 2024 m. I ketvirčio darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos, palyginti su bendromis sąnaudomis, padidėjo nuo 65 iki 74 proc., o vaistų ir medicinos pagalbos priemonių sąnaudos sumažėjo nuo 22 iki 15 proc.

Tai rodo disproporciją ir išaugusias personalo išlaidas.

2024 m. KUL gydytojų darbo užmokestis, palyginti su 2022 m., padidėjo 56 proc., slaugytojų – 47 proc., administracijos darbuotojų – 68 proc., nors Lietuvos gydymo įstaigose vidutinis darbo užmokestis vidutiniškai padidėjo tik 25 proc.

Ši įstaiga ypač išsiskiria dideliu vidutiniu administracijos darbuotojų darbo užmokesčiu: 2024 m. vidutinis KUL administracijos darbuotojų darbo užmokestis yra 40 proc. didesnis nei Respublikinės Klaipėdos ligoninės ir 30 proc. didesnis nei 9 Lietuvos didžiausių ligoninių administracijos darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis.

Atlikta analizė rodo, kad KUL turi galimybių pagerinti savo finansinę situaciją, naudodamasi vidiniais ištekliais.

Kreipsis į prokurorus

2024 m. KUL darbuotojų skaičius, palyginti su 2022 m. duomenimis (iki reorganizacijos), padidėjo 3 proc., o administracijos darbuotojų skaičius – net 13 proc.

Iki sujungimo 2022 m. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Jūrininkų ligoninėje ir Palangos reabilitacijos ligoninėje dirbo 2 904 asmenys, iš jų – 140 administracijos darbuotojų, o 2024 m. KUL dirba 2 992 asmenys, iš jų – 158 administracijos darbuotojai.

Todėl KUL, siekdama sumažinti darbo užmokesčio sąnaudas, pirmiausia esą turėtų peržiūrėti dabartinę personalo struktūrą ir optimizuoti etatus, ypač administracijos ir pagalbinių padalinių.

Be to, būtina sukurti modernią informacinių technologijų infrastruktūrą ir automatizuoti veiklos procesus, kurie leistų sumažinti administracines sąnaudas ir pagerinti ligoninės veiklos efektyvumą.

Atsižvelgdama į tai, ministerija rekomenduoja KUL peržiūrėti įstaigos darbo užmokesčio politiką ir ieškoti vidinių išteklių veiklos efektyvumui didinti.

Visa tai atlikus, ekonominis efektas, preliminariais vertinimais, siektų apie 10,8 mln. eurų.

„Beje, šiuo metu baigiamas rengti kreipimasis į KUL ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl informacijos, siekiant nustatyti iki KUL reorganizacijos priimtų sprendimų padarytos žalos dydį ir jį pagrįsti turimais duomenimis ir dokumentais, pateikimo. Gavus informaciją, nedelsiant bus rengiamas kreipimasis į Generalinę prokuratūrą“, – rašoma ministerijos rašte merams ir ligoninės vadovui.

SAM teiginys, jog planuojamos nemažos lėšos administracinių patalpų remontui, yra netiesa.

Privalo rasti sprendimą

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teigiama, kad ministerija neturi teisinio pagrindo KUL išimties tvarka skirti prašomų papildomų lėšų atskirų profesijų grupių darbuotojų atlyginimų baziniams koeficientams sulyginti.

Todėl esą KUL šiam klausimui spręsti įstaigos viduje turi rasti sprendimus, „susijusius su įstaigos optimaliu valdymu bei racionaliu ir efektyviu Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos išteklių naudojimu“.

KUL 2024 m. liepos 12 d. raštu ministerijai pateiktas lėšų poreikis darbuotojų išeitinėms išmokoms ir kompensacijoms už nepanaudotas atostogas išmokėti dėl šiuo metu ligoninėje vykdomo vidaus struktūros pertvarkymo siekia 2,9 mln. eurų.

Jį SAM planuoja padengti etapais iš ministerijos sutaupytų asignavimų.

Nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 9-osios KUL neliks 275 darbuotojų.

Patalpų remontas būtinas?

Ministerija pripažįsta, kad jungiant besidubliuojančius padalinius, steigiant naujus padalinius būtinas patalpų remontas.

Tačiau atkreipė dėmesį, kad KUL yra planuojamos nemažos lėšos administracinių patalpų remontui, o tai esą neturėtų būti prioritetas trūkstant finansavimo.

Ministerijos teigimu, patalpų remontui įstaiga jau skiria lėšas.

„SAM teiginys, jog planuojamos nemažos lėšos administracinių patalpų remontui, yra netiesa. Lėšos planuojamos patalpų pritaikymui, kuris būtinas, kad galėtų funkcionuoti nauja ligoninės struktūra. Tam, kad nedubliuotume paslaugų, jungiame besidubliuojančius skyrius, klinikas. Natūralu, kad tam reikia pritaikyti patalpas“, – tvirtino KUL generalinio direktoriaus pavaduotoja valdymui ir ekonomikai J. Grubliauskienė.

Jūratė Grubliauskienė / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Reziumė – susitvarkyti patiems

Galiausiai ministerijos rašte reziumuota, kad KUL sudarytos visos sąlygos subalansuoti pajamas ir išlaidas.

SAM identifikavo sritis, kuriose turi būti mažinamos įstaigos veiklos sąnaudos ir nustatyti reikalingi struktūriniai pokyčiai, mažinantys sąnaudas.

„Tačiau KUL iki šiol nėra pateikusi dalininkams pakoreguoto pagal ministerijos pateiktas pastabas dėl konkrečių priemonių tikslingumo ir įgyvendinimo terminų, rodiklių ir atsiskaitymo proceso, galutinio finansinės situacijos gerinimo priemonių plano, kurio planuojamas ekonominis efektas sudarytų 10,8 mln. eurų“, – rašoma ministerijos rašte.

KUL su įstaigos profesinių sąjungų atstovybe pavėlino ligoninės darbuotojų darbo krūvių ir darbo užmokesčio pastoviosios dalies koeficientų suvienodinimo plano rengimo terminą (nuo šių metų birželio 14 d. iki rugsėjo 30 d.).

Ministerija tvirtina, kad darbuotojų atlyginimai didinami nesilaikant KUL darbo užmokesčio didinimo strategijos.

KUL administracijos algos didinamos, nors ir taip yra ženkliai didesnės (apie 30 proc.) nei kitose šalies ligoninėse.

„Ministerija susidariusiai situacijai KUL teikia didelę svarbą, atidžiai stebi ir vertina reorganizacijos eigą, tačiau pirmiau išvardyti KUL vadovybės priimami sprendimai bei aktyvesnių veiksmų stoka, sprendžiant susidariusią finansinę situaciją ir mažinant finansinius nuostolius, kelia susirūpinimą“, – rašoma ministerijos rašte.

Link finansinės duobės

Jungiant tris dideles pajūrio gydymo įstaigas – tuometę Klaipėdos universitetinę ligoninę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacinę ligonines – buvo teigiama, kad tam pinigų (per 40 mln. eurų) skirs SAM.

Esą po sujungimo visiems bus tik geriau – ir medikams, ir pacientams, kurių regione yra iki pusės milijono.

Tačiau po įstaigų sujungimo nuo 2023 m. sausio naujosios ligoninės situacija visomis prasmėmis tik blogėja.

Paaiškėjo, kad per mėnesį naujam dariniui išlaikyti reikia apie 9 mln. eurų.

2022 m. pabaigoje KUL ir Jūrininkų ligoninės banko sąskaitose buvo 21,5 mln. eurų.

2023 m. oficialiai KUL deficitas buvo 12,4 mln. eurų, tačiau pripažįstama, kad realus deficitas siekia daug didesnę sumą.

Realus kiekvieno mėnesio trūkumas buvęs 2,2 mln. eurų.