Palanga siekia įamžinti grafų Tiškevičių atminimą, paskelbė idėjų konkursą

  • Teksto dydis:

Palangos savivaldybė kovo pradžioje paskelbė meninio akcento, skirto grafų Tiškevičių 200-osioms Palangos valdų įsigijimo metinėms įamžinti, projekto idėjos pirkimo konkursą.

„Grafų Tiškevičių 200-osios Palangos valdų įsigijimo metinės yra minimos šiemet. Šiai sukakčiai bei grafams Tiškevičiams bus skirtas ir vasaros pradžioje rengiamas tradicinis festivalis „Myliu Palangą“. Jis šiemet vyks gegužės 31–birželio 2 dienomis“, – BNS informavo Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovė spaudai Tamara Zaiceva.

Anot jos, projekto įgyvendinimo terminai priklausys nuo idėjos, meninių akcentų pasiūlymų.

Projekto įgyvendinimo kaina taip pat nėra apibrėžta, ją turi nurodyti konkurso dalyviai.

Kaip nurodyta pirkimo sąlygose, meninio akcento raiška turėtų būti šiuolaikiška, moderni, dinamiška ir vizualiai atspindinti pagrindinę meninio akcento idėją. Jis turėtų būti pagamintas iš ilgaamžių kokybiškų medžiagų, tokių kaip akmuo, grūdintas stiklas, nerūdijantis plienas, bronza ir panašiai, bei geriausiai atspindėti meninės idėjos sprendinius.

„Konkrečiai, kokia tai turi būti idėja – paminklas ar kita meninės raiškos priemonė – nenurodyta, taip siekiama sulaukti kuo daugiau ir įvairių savo turiniu idėjų“, – informavo T. Zaiceva.

Pabrėžiama, kad konkurso dalyviai gali savo nuožiūra siūlyti vietas, kur reikėtų jų meninį akcentą įrengti.

Projektai bus vertinami pagal tris pagrindinius kriterijus: meninį bei estetinį, taip pat kontekstualumą, įskaitant medžiagų patvarumą ir dermę su aplinką, bei originalumą. 

Paskelbtojo projekto idėjos pirkimo konkurso dalyviams numatytos premijos. Pirmosios vietos laimėtojams numatyta 3 tūkst. eurų premija, antrosios ir trečiosios vietų – atitinkamai 2 tūkst. ir 1 tūkst. eurų.

Pasiūlymų laukiama iki balandžio 11 dienos.

Lietuvos didikų, grafų Tiškevičių giminė itin daug prisidėjo prie kurorto vystymo. Juo­za­po Tiškevičiaus (1724–1815) sū­nus, Len­ki­jos ka­riuo­me­nės pul­ki­nin­kas Juozapas My­ko­las Tiš­ke­vi­čius (1761–1839) pir­ma­sis su­si­do­mė­jo Lie­tu­vos pajūriu. Jis 1824 metų lie­pą nu­si­pir­ko Pa­lan­gos val­dą su Dar­bė­nų, Grūš­lau­kės ir Pa­lan­gos dva­rais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Povilas Lukšys

Povilas Lukšys portretas
Dabartinė Lietuvos sisteminė "kultūra" tai tikra parodija su vergiškumo bruožais. Jei tik žmogus turėjo pinigų kažkada prieš 150 metų - "statyti paminklą". Idiotai, ne kitaip. Ką tas žmogus gero padarė savo tautai ? Gal mokyklą, universitetą baudžiauninkų vaikams pastatė ? Ne, nepastatė. Pvz. Kretingos Tiškevičiai buvo aršūs rusofilai, uoliai tarnavo carui. Smetoninėje Lietuvoje, kuri buvo liudininkė tų tiškevičių, komarų, radvilų gyvenimo ir veiklos, vyravo išskirtinai neigiamas požiūris į šiuos vergvaldžiu. Visi jie rėmė imperialistinius Lenkijos kėslus Lietuvos atžvilgiu. O dabar valdžia visur sėja falšą ir melą.

Tik tiesa

Tik tiesa portretas
Sofija buvo ne tik be galo bjaurios išvaizdos. Ji toje medinėje viloje kur dabar muziejus ur vadinama Anapilio vila, siautėdavo, drebindavo sienas, niekas tokios beprotės negalėjo suvaldyti. Pakabinti tokie buvo jai vėjo vagonėliai, ji ten ir trankydavisi po tą medinį pastatą naktimis nemiegojau, žmonės bijodavo to beprotis. Todėl neteikia čia pasakų rašyt ir istorijų pasakot. Nuopelnai jei ir yra, vien paprastų žmonių, kurie gaudė žuvį, dorai augino vaikus ir statė tuos pačius ponų namus, diskelius ir sodino parko medžius. O kad tie grafai slampinėjo ir nieko neveikė, anokie čia nuopelnai. Architektą galima pagerbti, sodininkų ir arklių prižiūrėtoją bei skambėjo jų ir virėją. O jie patys nieko verti.

Gana dideli

Gana dideli portretas
avantiūristai buvo tie tiškevičiai. Švelniai tariant ginčytino padorumo. Todėl tokiems statyt įamžinimus tikrai nereikėtų. Jei ką darė tai tik sau. Ne jums ne man ne Lietuvai. O Sofija iš tikrųjų buvo tokia bjaurybė kad net Laikas negali išblukint jos nežmoniškų poelgių
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių