- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per artimiausius metus, Klaipėdoje pasikeitus ir pradėjus dirbti naujam merui, paaiškės, ar bus vykdomas, o gal laidojamas uosto pietinio išvažiavimo projektas.
Sunkvežimiais rieda ir konteineriai
Pradėta ardyti buvusi Tarptautinė jūrų perkėla gali padėti tašką pietinio aplinkkelio istorijoje. Neva nebus prasmės tiesti aplinkkelio į pietinę uosto dalį, kai joje neliks jūrų perkėlos ir smarkiai sumažės sunkiojo transporto srautas.
Tarptautinė jūrų perkėla iš tiesų ardoma, teigiama, sunkiai. Buvo įrengtos gana tvirtos gelžbetoninės konstrukcijos.
Verta prisiminti, kad ta perkėla buvo statyta ne sunkvežimiams, o karo technikai gabenti. Ja į tuometę Vokietijos Demokratinę Respubliką išgabenti ištisi ešelonai tankų ir kitokios karinės technikos. Paskui per jūrų perkėlą didelė dalis jų ir sugrąžinta, sumesta neva saugoti Rusijoje, Sibire. Gali būti, kad dalis tų praėjusio amžiaus 1955 ar 1962 m. gamintų ir prikeltų tankų dabar siunčiami kariauti į Ukrainą.
Ne vien dėl jūrų perkėlos būtų reikalingas uosto pietinis aplinkkelis. Žvilgtelėjus į Jūrininkų prospektą matyti, kad juo rieda daug sunkiojo transporto su konteineriais. Į Klaipėdos konteinerių terminalą, „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą gabenamos prekės iš įvairiausių ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos vietų.
Pernai Klaipėdos uoste pirmą kartą 1 mln. TEU ribą peržengęs konteinerių skaičius neatsirado iš oro. Didelė dalis jų rieda sunkiuoju transportu Lietuvos keliais, Šilutės plentu ir Jūrininkų prospektu.
Kartojasi: rytinės spūstys prie vieno iš įvažiavimo kelių į Klaipėdą. V. Matučio nuotr.
Kokia aplinkkelio nauda?
Pietinis aplinkkelis sumažintų konteinerių transporto srautą Klaipėdos mieste.
Jis nuo sunkiojo transporto beveik išlaisvintų Šilutės plentą, greičiausiai panaikintų nuolat susidarančias automobilių transporto spūstis prie Rimkų geležinkelio pervažos.
Didžiulę naudą pietinis aplinkkelis turėtų Klaipėdos pietinės miesto dalies gyventojams. Sveikesniu oru kvėpuotų visų pagal Jūrininkų prospektą esančių daugiabučių namų gyventojai. Svarbiausia – žymiai pagerėtų susisiekimas tarp Klaipėdos ir jos pietinės dalies priemiesčių – Šernų, Ketvergių, Dituvos, Priekulės – pusėje.
Pietinio aplinkkelio reikalai turėjo būti sprendžiami jau seniai. Koją tam pakišo ir teismo procesas, kai buvo derinamas detalusis planas. Atsirado žemės sklypų savininkų, kurie kreipėsi į teismus, nes nuo naujo kelio nebuvo numatyta nuvažiavimo kelių į jų sklypus. Detalusis planas buvo įstrigęs teismuose, tačiau vėliau suderintas.
Gaila, kad pats sumanymas atgulė į valdininkų stalčius. Suinteresuotiems asmenims pavyko prastumti idėjas, kad jūrų perkėla iš Smeltės pusiasalio persikeltų į Baltijos prospekto pabaigą. Tai sukėlė daugybę naujų su transportu susijusių problemų, atnešė didelių investicijų poreikį gerinti eismą Baltijos prospekte.
Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai.
Daugybė „butelio kakliukų“
Nuostabą kelia, kiek mažai dėmesio Klaipėdos uosto privažiavimo keliams skiria Lietuvos valdžia.
Klaipėdoje yra uostas – pagrindinis Lietuvos transporto mazgas. Palyginti su Vilniumi ir Kaunu, Klaipėdos prieigų keliai tvarkomi, o ir atrodo prasčiausiai. Nebaigiamas tvarkyti Jakų žiedas, kuris piko valandomis, ko gero, tampa labiausiai apkrautu transporto mazgu Lietuvoje.
Kur dingo atskiros Jakų žiedo atšakos į kelią link Šilutės, kurios išlaisvintų nuo dalies sunkiojo transporto ir Klaipėdos miestą? Juodas humoras, kad, užuot sutvarkius arba bent pradėjus tvarkyti iš dalies ir su uosto veikla susijusią svarbią kelio atkarpą, nuo Jakų žiedo link Šilutės sustatyti greitį ribojantys ženklai. Tarsi vien nuo ženklų kelias taptų geresnis ar lygesnis.
Dėl kelių, kurie susiję su uosto veikla, tvarkymo ne kažin ką gali padaryti paties Klaipėdos miesto valdžia. Daugiau čia gali nuveikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Dar daugiau – Susisiekimo ministerija ir jai pavaldi Kelių direkcija
Kaip tik šiomis dienomis susisiekimo ministras pakoregavo ES pinigų naudojimo tvarką. Įrašė, kad tik akcine bendrove tapusi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija galės dalyvauti projektuose, kurie skirti įvažiavimui į uostą gerinti. Gal tarp tokių ES remiamų projektų kurią nors dieną atsidurs ir pietinis aplinkkelis?
Probleminių kelių ir vietų Klaipėdoje yra begalė. Piko valandomis užkemšami beveik visi Klaipėdos miesto įvažiavimo ir išvažiavimo keliai. Vadinamieji butelio kakliukai yra ties Klaipėdos laisvąja ekonomine zona, kur įvažiavimo keliai nėra tinkamai sutvarkyti. Vasarą problemų transporto srautai kelia ties antrąja Smiltynės perkėla. Dažnai prieš išplaukiant jūrų keltams sunkiojo transporto srautai nusidriekia Baltijos prospekte prie žiedų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priesaika Tėvynei – jautrus šventės akcentas2
Antrąją, „Žuvies dienų Klaipėdoje“ šventės dieną vyko keli oficialūs, kartu jautrūs renginiai. Vienas jų – jaunųjų karininkų bei šaulių priesaikos ceremonija. ...
-
„Meridianas“ tradiciškai pakėlė bures: šiemet – ypatinga proga
Tradiciškai pažymint vasaros sezono pradžią, Klaipėdos simbolis „Meridianas“ penktadienio vakarą pakėlė bures. Istorinio jūrinio paveldo eksponatas po atviru dangumi savo burėmis Klaipėdą šiemet puoš jau dešim...
-
Klaipėdoje siūloma branginti automobilių stovėjimą, numatyti nemokamas dvi valandas16
Klaipėdoje siūloma koreguoti automobilių stovėjimo zonų ribas, dėl to dalyje uostamiesčio paslauga brangtų, tačiau kartu ketinama numatyti nemokamas dvi valandas vairuotojams pietų metu. ...
-
Atkurta Šv. Jono bažnyčioje kabojusi istorinė atminimo lenta9
Nors Šv. Jono bažnyčia tebėra tik senųjų klaipėdiečių atmintyje, ketinimai ją atkurti yra realūs. Penktadienį, kai Klaipėda jau buvo pradėjusi vasaros sezono atidarymo šventės linksmybes, į jų gausą įsiliejo šios bažny...
-
V. Sinkevičius: Baltijos jūros tarša milžiniška – 93 proc. teritorijos kenčia nuo eutrofikacijos11
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad šiuo metu Baltijos jūra yra itin užteršta ir dėl šios priežasties Lietuva, kartu su kitomis draugiškomis regiono šalimis, turi įgyvendinti „nepatogius, bet ambicingus...
-
Jūrinės kultūros šaukliams – „Albatrosai“2
Klaipėdos jūrinės kultūros apdovanojimai „Albatrosas“ – simbolinė miesto padėka už reikšmingus metų darbus ir pasiekimus – šiemet įteikti tapytojui Edvardui Malinauskui, jūrų kapitonui Romui Karmazinui, Klaipėd...
-
„Ignitis renewables“ jūros tyrimai naujų horizontų atvers ir mokslui1
Tūkstančiai įveiktų kilometrų Baltijos bangomis, ilgos valandos tyrinėjimų atšiauriomis ir netipiškomis sąlygomis. Planuojamo jūrinio vėjo elektrinių parko pasiregimo darbai pažėrė ne tik nekasdienių iššūkių. Neabej...
-
Atėjo laikas mėgautis gamta
Kalendorinis pavasaris per išeigines ir visą ateinančią savaitę džiugins vasariškais orais. Tai bus metas grožėtis žiedais, lankytis paplūdimiuose, darbuotis soduose. ...
-
Klaipėdos senamiesčio gatvelėse – šventinė mugė3
Uostamiestyje prasidėjo šventinė tris dienas truksiančio „Žuvies dienų“ festivalio skanėstų ir amatininkų dirbinių mugė senamiesčio gatvelėse. Prekybininkai siūlo įsigyti įvairių gardumynų, gaivių gėrimų, juvelyrikos dirb...
-
„Vilties knyga“ – išeitis visuomet yra
Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vyko „Jaunimo linijos“ inicijuotos knygos „Vilties knyga“ pristatymas. Joje aprašyti psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbiai su garsiais ir mažiau žinom...