- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Sprendimas: Klaipėdos mecenatas R.Cibauskas nepasidavė įkalbinėjimams dalyvauti būsimuose merų ir savivaldybių tarybų rinkimuose, klaipėdietis apsisprendė, jog politikos jam jau pakaks.
-
R.Cibausko (dešinėje) iniciatyva – skveras ir paminklas Klaipėdos senamiestyje, skirtas šviesaus atminimo krašto filosofui Vydūnui, jis bus pabaigtas ir atidengtas kitų metų pavasarį.
Vienas potencialiausių kandidatų į Klaipėdos merus, verslininkas ir mecenatas Rimantas Cibauskas skelbia, jog politikai deda tašką ir jokiuose rinkimuose daugiau nebedalyvaus. Klaipėdietis neslepia, jog jam teko susidurti su itin nešvariais žaidimais, tačiau tikino, kad miesto labui jis ir toliau neatlygintinai dirbs kaip iki šiol.
Nulėmė rinkimų patirtis
– Jūs vienas pretendentų, kuris būsimuose merų rinkimuose turėjote bene realiausius šansus pelnyti rinkėjų pasitikėjimą. Ar sulaukėte pasiūlymų balotiruotis?
– Šį rudenį man pačiam labai netikėtai pasipylė pasiūlymų gausa faktiškai beveik iš visų partijų ir kuriamų visuomeninių komitetų. Tai, žinoma, mane labai pamalonino. Esu visiems labai dėkingas už pasitikėjimą. Bet maždaug prieš metus apsisprendžiau save realizuoti kitoje veikloje ir politiko kelio atsisakiau. Širdimi jaučiu, kad gal ir norėčiau dalyvauti rinkimuose, bet protu suvokiu, kad turiu atsitraukti. Bent jau dabar.
– Kas vis dėlto nulėmė jūsų apsisprendimą trauktis iš aktyvios politikos?
– Jei pamenate, su visuomeniniu rinkimų komitetu 2015 m. dalyvavau rinkimuose į merus ir į miesto savivaldybės tarybą. Viskas baigėsi tuo, kad teko įsitraukti į kovą dėl nesąžiningų rinkimų, nes pažeidimų buvo itin daug. Tada kreipėmės į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Komisija mums iškėlė sąlygą, kad leis perskaičiuoti balsus 7 Klaipėdos rinkimų apylinkėse, jei ras pažeidimų, tuomet perskaičiuos visus Klaipėdos miesto rinkėjų balsus. Taip ir įvyko. Perskaičiavus tų apylinkių rezultatus, mūsų įtarimai pasitvirtino. Nuspręsta perskaičiuoti visus klaipėdiečių balsus. Tai turėjo būti padaryta Vilniaus rinkimų apygardoje. Tada ir prasidėjo visi "kalneliai" bei negražūs žaidimai. Dėl to mes kreipėmės į Vyriausiąjį administracinį teismą, jis mūsų ieškinį nagrinėjo, bet neatsakė į esminius klausimus, kuriuos kėlėme. VRK, priėmusi sprendimą perskaičiuoti balsus, turėjo perskaičiuoti ne tik pažymėtus ar sugadintus, bet ir nepanaudotus biuletenius, kaip numato įstatymas. O šito jie nepadarė. Kodėl? Į šį klausimą neatsakė ir teismas.
– Kokių įtarimų tada jums kilo?
– Sprendimas neperskaičiuoti nepanaudotų biuletenių ir buvo tas didžiausias VRK pažeidimas. Juk tų pačių rinkimų Šilutės atvejis (kur rinkimų rezultatai vėliau buvo anuliuoti) parodė, kad nežinia kur pradingo apie 600 būtent nepanaudotų biuletenių, kurių Klaipėdoje niekas net neperskaičiavo. Jau nekalbu apie tai, ką užfiksavo antstoliai: maišai su klaipėdiečių balsavimo biuleteniais nebuvo užplombuoti, kai kurie vokai buvo atplėšti, liudininkai patvirtino, kad protokolai buvo perrašinėjami kitą dieną po rinkimų.
– Kaip manote, kodėl taip nutiko? Ar dėl rinkimų komisijos narių tingėjimo, aplaidumo, o gal egzistuoja kokia nors sąmokslo teorija?
– Kažin, ar tai aplaidumas. Manyčiau, tai buvo daroma sąmoningai, kad nebūtų keičiami rinkimų rezultatai, kad jie liktų tokie, kokie yra. 2015 metais rinkimų teisę Klaipėdoje turėjo 137 tūkst. rinkėjų, rinkimuose dalyvavo apie 40 procentų klaipėdiečių, taigi didžioji dalis rinkimų biuletenių liko nepanaudota ir jų kelias yra neaiškus. O jų skaičius yra toks, kad galima buvo iš esmės pakeisti rinkimų rezultatus. Šilutės pavyzdys kaip tik ir parodė, kad jie tam ir buvo panaudojami. VRK turėjo juos perskaičiuoti, bet to nepadarė. Ir tai davė pagrindo įvairiems spėliojimams, o tai verčia abejoti rinkimų skaidrumu. Aš kalbu ne apie vieną ar kitą balsą, o apie tūkstančius balsų, kurie iš esmės keitė visą politinį lauką. Ir, kai tai matai, kad ir ką kalbėtum ar darytum per rinkimų kampaniją, ir net jei žmonės už tave balsuotų, rezultato pasiekti vis tiek nepavyks.
– Vadinasi, jūs jau anksčiau priėmėte sprendimą daugiau nebedalyvauti rinkimuose?
Čia net protu sunku paaiškinti, kad tokie dalykai galėtų vykti XXI amžiuje.
– Taip galutinai apsisprendžiau jau anksčiau, ne dabar. Bet labai tikiu, kad pasikeitusi VRK sudėtis ir mano ankstesnės kovos už skaidrius rinkimus pavyzdys drausmins ir, reikia tikėtis, šitų rinkimų rezultatai bus sąžiningesni. Juk rinkimai ir yra tam, kad kiekvienas politikas kovotų ne "po kilimu", o savo idėjomis, argumentais. Tačiau negaliu teigti, kad patys rinkimai mane nuvylė, man teko daug bendrauti su žmonėmis ir, manyčiau, kad esu daugiau politikas nei verslininkas. Nes man tarnauti žmonėms, įgyvendinant jų lūkesčius, yra žymiai maloniau, nei užsiimti verslo projektais. Šia prasme rinkimai mane pakylėjo, tačiau nuvylė kitkas. Norėčiau, kad ta rinkimų kova būtų sąžininga, bet čia net protu sunku paaiškinti, kad tokie dalykai galėtų vykti XXI amžiuje.
Universitetas prarado šansą
– Nepaisant to, jūs po pastarųjų rinkimų labai aktyviai dalyvavote ir dalyvaujate miesto gyvenime. Ką bandėte daryti ir kas jums nepavyko?
– Prie daugumos iniciatyvų, kurios vykdomos mieste, esu prisidėjęs ir aš. Tačiau manau, kad Klaipėdoje viskas vyksta pernelyg lėtai. Reikia suvokti, kad gyvename globaliame pasaulyje ir taip užsidarius gyventi nebeįmanoma. Šiandien akivaizdu, kad miestas mažėja. Per 10 metų Klaipėdoje neliko 40 tūkst. žmonių. Neabejoju, kad dauguma išvykusiųjų yra jauno amžiaus. Nors, anot statistikos, vidutinis darbo užmokestis Klaipėdoje yra vienas didžiausių Lietuvoje, net didesnis nei Kaune. Tai kyla klausimas, jei tokie geri atlyginimai, kodėl žmonės iš Klaipėdos išvažiuoja?
– Ką, jūsų nuomone, pirmiausia Klaipėdoje reikėtų sutvarkyti?
– Politikams ir yra užduotis sutvarkyti švietimą, turiu galvoje Klaipėdos universitetą (KU). Universitetas, žinoma, sėkmingai gali gyvuoti ir su 3 tūkst. studentų, verslo įmonės gali bendradarbiauti ir su mažesne mokslo įstaiga, bet, jei mes jau norime lygintis bent su Kaunu, studentų Klaipėdoje turėtų būti keliolika tūkstančių. Kažkada KU turėjo 10 tūkst. studentų. Tą galima pasiekti ir dabar.
– Kaip tai padaryti?
– Kai prasidėjo aukštųjų mokyklų reforma, aš pats buvau įtikinęs tris universitetus, kad jie jungtųsi prie KU, tačiau klaipėdiečiai nesugebėjo tuo pasinaudoti. Šansas buvo praleistas. Iš paties KU nebuvo parodyta iniciatyvos, tiesa, dabar jau ir senojo rektoriaus nebėra, ir universiteto taryba kita. Bet visada yra kitų galimybių. Ir jei miestas nori, kad į jį grįžtų jauni žmonės, tai KU klausimą turi neatidėliotinai spręsti. Dar vienas pavyzdys. Rodžiau didelę iniciatyvą, kad Klaipėdos "Žemynos" gimnazija taptų universitetine, nes Vilniaus ir Kauno universitetinės gimnazijos labai gerai reitinguojamos ir pasiruošia sau būsimus studentus. Tai KU per ketverius metus niekaip negalėjo tos problemos išspręsti, juolab kai pati gimnazija to nori, o abi įstaigos yra kaimynystėje. Ir dar klausiame, kodėl jauni žmonės išvažiuoja?
Iniciatyvos kapojamos kirviais
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po incidento progimnazijoje prabilo apie mokyklų saugumą: reikia daryti du dalykus
Klaipėdoje vyrui patekus į progimnaziją ir pavogus moksleivių telefonus, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas teigia, kad stiprinant ugdymo įstaigų saugumą, svarbiausia užtikrinti aplinkos stebėjimą ir patekimo į pastat...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
„Pražuvusi Klaipėda“ nukeliavo į sandėlį1
Ne vienerius metus klaipėdiečiams rodęs, kaip šiame mieste gyventa prieš kelis šimtus metų, kūrinys dingo iš įprastos vietos. Šioje tvirtovės įtvirtinimų vietą ženklinančiame plote netrukus bus įrengtas kitas akc...
-
Lietuvos kariams – padėka ir pagarba
Žvarbų penktadienio vidurdienį klaipėdiečiai kartu su kariais atžygiavo į Kruizinių laivų terminalą, kuriame vyko Lietuvos kariuomenės 106-ųjų atkūrimo metinių ceremonija. Skambėjo sveikinimo kalbos, aidėjo salvės, virš susirinkusiųj...
-
Terminalo pavadinimas – ne vienas
Kruizinių laivų terminalas gali būti vadinamas dvejopai – ne tik visiems įprastu oficialiu pavadinimu, bet ir kitu – Karo ir kruizinių laivų terminalu. Taip esą nuspręsta dėl to, kad šiame terminale švartuojasi ne tik kruizin...
-
Uostamiestyje lapus šluos ir gruodį
Rudeninių lapų šlavimo ir išvežimo darbai vyks iki gruodžio vidurio. Šią savaitę vien iš Skulptūrų parko išvežta net 20 tonų lapų. Didžioji dalis šaligatvių – nuvalyti, pamažu valomi ir kiti parkai ...
-
Kam važiuoti į Laplandiją, jei turime Palangą?!3
Nuo jaukių vakarienių, pramogų šeimai iki energingų renginių ir fejerverkų – šventiniu laikotarpiu Palanga stengiasi patenkinti kiekvieno poreikius. Šiųmetis švenčių laukimas mylimiausiame kurorte prie jūros bus pers...
-
Lapkričio pabaiga – nežiemiška
Sinoptikų pranešimai pajūryje gyvenantiems žmonėms neleidžia tikėtis nei didesnių šalčių, nei ypatingos šilumos. Viskas bus taip, kaip ir paprastai būna lapkričio gale – stiproki vėjai vaikys debesis, o kai jie nurims, ga...
-
Į svečius pas merą – „pasimatuoti“ kėdės1
Klaipėdos vadovo Arvydo Vaitkaus feisbuko paskyroje atsirado šmaikštus vaizdo įrašas, kuriame visiems žinomas aktorius klaipėdietis Giedrius Savickas prašo „pasimatuoti“ mero kėdę. Šiuo vaizdo įrašu ...