– Kas, jūsų manymu, pritrauktų žmones į Klaipėdą?

– Manyčiau, sutvarkius viešojo transporto sritį, Klaipėda taptų patrauklesnė gyventojams. Apie tai, kad senjorams viešasis transportas turėtų būti nemokamas, net nekalbu. Talino pavyzdys parodė, kad iš to galima gauti didelę naudą. Juk patys matome, kad jau vien pagerėjęs susisiekimas su Palangos oro uostu duoda rezultatą. Norėtųsi, kad Klaipėda neliktų uždaras miestas. Kalbu ir apie keltų liniją su Gdansku, ir geležinkelio atšaką su Ryga. Viskas yra įmanoma, tik reikia geros valios. Jeigu miestas susitvarkytų susisiekimo problemą, iš paskos pajudėtų ir visi verslai, kad ir konferencinis, medicininis ar klasikinis turizmas. Kalbėdami apie Klaipėdą džiaugiamės, kad čia gera gyventi, nes nėra spūsčių, yra jūra, labai geri dviračių takai, mes tikrai turime labai daug pranašumų, bet jų neišnaudojame.

Mes tikrai turime labai daug pranašumų, bet jų neišnaudojame.

– Jūs esate Lietuvos studentų krepšinio lygos prezidentas, kuriam pavyko įtikinti jaunuosius krepšinio talentus karjeros siekti čia, o ne užsienyje. Galbūt šitą jūsų modelį būtų galima pritaikyti ir Klaipėdai mėginant sustabdyti emigraciją?

– Taip, mums pavyko sustabdyti jaunų Lietuvos krepšinio talentų išvykimą svetur. Visi jie dabar renkasi karjerą čia, renkasi studijas Lietuvos universitetuose. Tai pavyko padaryti, pasitelkus krepšinio žvaigždes, parodėme ir krepšininkų tėvams, ir žaidėjų agentams, kad Lietuvoje iš tiesų yra geros sąlygos tobulėti. Per tuos 10 metų su Lietuvos studentų rinktine mums dukart pavyko tapti pasaulio čempionais. Taigi galiu teigti, jog sustabdyti klaipėdiečius, kad jie neišvažiuotų iš Klaipėdos, ar susigrąžinti išvažiavusiuosius yra žymiai lengviau. Tik čia reikia bendrų pastangų – ir politikų, ir visuomenininkų, ir verslininkų, ir universiteto, kad visi keltų miesto įvaizdį. Jei mums tai pavyktų, galėtume daryti stebuklus.

Iniciatyvų valdžiai nereikia?

– Manau, kad atėjusi nauja valdžia išnaudos Klaipėdos privalumus, nes Klaipėda yra labiausiai neišnaudotas miestas. Kai kurie jauni klaipėdiečiai savo ateitį sieja su Vilniumi. Be to, kyla naujas miestas žvaigždė – Kaunas. Dabar visų žvilgsniai yra nukreipti į Kauną. Manau, kad ir Klaipėda galėtų tokia tapti, tik nauja miesto valdžia turėtų pakeisti strateginį mąstymą. Klaipėdos savivaldybėje yra daug protingų, energingų ir supratingų žmonių. Ir Vydūno paminklo bei skvero projektas parodė, kad galima susivienyti ir padaryti gražių darbų. Dabar susidaro įspūdis, kad tarp miesto ir uosto vyksta amžina kova. Galimas dalykas, kad miestas ten, kur reikia, nesugeba apginti gyventojų interesų, o ten, kur reikėtų ieškoti kompromisų, nepajėgia jų rasti. O tai yra įmanoma.

– Kalbate apie kompromisus. Ar dėl užsitęsusių Klaipėdos muzikinio teatro statybų irgi kaltas biurokratinis vangumas?

– Prieš 10 metų prasidėjus krizei, naujo Klaipėdos muzikinio teatro idėja buvo beveik palaidota, bet man asmeniškai tada pavyko įtikinti A.Kubiliaus vyriausybę, kad Muzikinio teatro Klaipėdai reikia. Ir labai džiaugiuosi, jog statybos prasidėjo. Tik gaila, kad tas pastatas, kuris galėjo stovėti jau seniai, statomas tik dabar. Juk tada ir ES lėšas panaudoti buvo daug didesnės galimybės. Didelė klaida buvo ta, kad mieste iš pat pradžių nebuvo susitarta dėl vietos Muzikinio teatro statybai, iššvaistytas laikas, kai buvo nuspręsta, kad teatrą reikia statyti Memelio mieste. Supratau, kad idėja nereali, nujaučiau, kad verslas ten turi kitų interesų. Taip ir išėjo – jie bankrutavo, bet buvo prarasta labai daug laiko, ir viskas grįžo į tą pačią vietą, kurioje ir buvome. Pats asmeniškai dėjau pastangas, kad šitas projektas išjudėtų, įtraukiau net megažvaigždes, tarp jų – Violetą Urmanavičiūtę, bet miesto politikai neparodė geros valios. Jutau didelį pasipriešinimą, negaliu nuspėti net priežasčių. Juk tas teatras galėjo būti pastatytas net anksčiau nei Palangos koncertų salė. Aišku, statybos kada nors baigsis, bet kiek laiko prarasta? Tokiame mieste gyvenantys žmonės daug ką praranda. Bet mums reikėtų vytis. Ir tai įmanoma. Matau, kad klaipėdiečiai yra dideli miesto patriotai, turi daug idėjų ir energijos ir jiems reikia tą leisti daryti. Ir tas entuziazmas – viena pagrindinių varomųjų jėgų. O dabar dauguma nusivilia, susidūrę su biurokratizmu.

– Susidarė įspūdis, jog kad ir ką jūs darydavote miesto labui, susidurdavote su dideliu pasipriešinimu, kaip manote, kodėl?

– Tą ypač jaučiau, kai buvau miesto tarybos narys ir Strateginės plėtros komiteto pirmininkas. Supratau viena: mažai yra dalykų, kur kas nors gyvenime tavo pasiūlymų lauktų ar tau padėtų.

Palinkėjimas būsimiems politikams

– Jūsų požiūriu, koks būtų pats blogiausias scenarijus po savivaldybių rinkimų Klaipėdai?

Labai norėtųsi tikėti, kad dugnas jau pasiektas.

– Man norėtųsi tikėtis, kad tas blogiausias scenarijus jau dabar yra. Labai norėtųsi tikėti, kad dugnas jau pasiektas. Tačiau net ir tie politikai, kurie dabar yra, kažkiek keičia savo mąstymą, suprasdami, kas vyksta, nes juk dabar tarpusavyje konkuruoja ne tik įmonės, bet ir miestai. Mes esame globalaus pasaulio dalis, kur žmonės atvažiuoja ir išvažiuoja, todėl reikia juos saugoti. O Klaipėda turi labai daug pranašumų prieš kitus miestus, ir mes turime moderniai protingai juos pristatyti. O išvažiuojantys žmonės parodo, kad kažkas mieste daroma ne taip. Tai – politikų darbo įvertinimas, kuris parodo, ar jie moka gyventi koja kojon su laiku, ar jie gyvena sau, o miestiečiai gyvena savo gyvenimą. Ir jei jie neranda sąlyčio taškų, žmonės ieško, kur jiems būtų gyventi geriau, o ne dalyvauti kažkokiose biurokratinėse kovose. Laikas dabar yra pinigai tikrąja ta žodžio prasme – jei žmogus pajaučia, kad ten jis nėra pageidaujamas ar laukiamas, jis tiesiog išvažiuoja.

– Ko palinkėtumėte būsimiems savivaldybės politikams?

– Apmaudu, kad kai kurie žmonės į politiką žiūri kaip į darbo biržą. Jie nori tik tam tikram laikui susikurti sau darbo vietą. Tokiu atveju jie sprendžia tik savo asmeninius reikalus miesto sąskaita ir, neabejotinai, nuvilia rinkėjus. Reikėtų nuoširdaus, nuoseklaus, sąžiningo darbo, galbūt ir su tam tikru kai kurių jėgų pasipriešinimu, bet miesto interesus reikia ginti iki galo. Reikia jausti tarnystę klaipėdiečiams, kad jie tavimi pasitikėjo.

– Nepaisant, kad atsisakote politinės veiklos, ar ir toliau dirbsite miesto labui?

– Neidamas į rinkimus, tikrai neatribosiu savęs nuo miesto gyvenimo. Ir nebūnant tarybos nariu galima daug nuveikti miesto labui. Galbūt atsiras naujų lyderių. Būna, kad ir senieji keičiasi. Ar persigalvosiu dėl dalyvavimo rinkimuose? Tikrai  ne. Žinau, kad yra žmonių, kurie už mane balsuotų, bet esu apsisprendęs eiti kitu keliu.