Ligoninėje jau atlikta apie tūkstantį tokių injekcijų.

Aklumo priežastis

Gydytoja oftalmologė Jurgita Popovienė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prieš dvejus metus pradėjo taikyti vaistų įvedimo į akies vidų, vadinamą stiklakūniu, metodas, suteikiantis vilties žmonėms, sergantiems amžine geltonosios dėmės degeneracija (AGDD).

Šis modernus gydymo būdas gali įveikti ne tik pastarąją ligą, bet ir diabeto sukeltą komplikaciją – diabetinę retinopatiją, padeda tinklainės kraujagyslių infarktų ir kitų ligų atvejais.

AGDD – lėtinė akių liga, susijusi su ilgėjančia gyvenimo trukme, kuriai būdingas centrinės tinklainės dalies, vadinamos geltonąja dėme arba makula, pažeidimas, nulemiantis negrįžtamą centrinio matymo praradimą.

Ligoniui visada pažeidžiamos abi akys, tik nevienodu intensyvumu. Sergantiesiems pablogėja gyvenimo kokybė, jie negali skaityti, rašyti, vairuoti, atlikti buities darbų, dažniau patiria kaulų lūžių.

Centrinis regėjimas sutrinka ir sergant cukriniu diabetu bei įvykus venos trombozei, vystantis vienai iš grėsmingiausių matymo komplikacijų – geltonosios dėmės paburkimui.

AGDD – dažniausia išsivysčiusių pasaulio šalių gyventojų aklumo priežastis ir pagrindinė priežastis, sukelianti vyresnių nei 60 metų žmonių aklumą. Daugiau kaip 30 proc. vyresnių nei 75 metų žmonių nustatoma AGDD, iš jų 6–8 proc. ligos požymiai progresuoja ir gali nulemti regėjimo netekimą.

Signalas – pablogėjęs matymas

Skiriamos dvi AGDD formos: sausoji (neeksudacinė) bei šlapioji (eksudacinė).

Sausoji forma pasitaiko dažniau. Šlapioji sudaro tik apie 10–15 proc. visų AGDD atvejų. Abi formos atsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys, tik ligos pradžia bei pažeidimo laipsnis gali skirtis. Sausa forma paprastai yra lėtai progresuojanti, po truputį bloginanti regėjimą. Kartais sausa forma gali pereiti į šlapiąją AGDD formą.

Šlapioji forma pasižymi staigesniu regos pablogėjimu, kartais per kelias dienas žmogus pastebi, kad linijos atrodo nelygios, iškraipytos, pablogėja matymas, regėjimo lauko centre atsiranda tamsi dėmė.

Iki 90 proc. atvejų šlapioji AGDD baigiasi aklumu.

Sausa forma išsivysto, kai sutrikus tam tikrų medžiagų pasišalinimui, jos atsideda po centrine tinklainės dalimi vadinamųjų drūzų pavidalu. Vien drūzos paprastai dar nesukelia matymo pablogėjimo. Procesui progresuojant vystosi tinklainės pigmentinio sluoksnio nykimas, ima blogėti rega.

Vystantis šlapiajai AGDD, po tinklaine formuojasi naujadarių kraujagyslių tinklas. Šios kraujagyslės yra trapios, labai pralaidžios skysčiui, todėl po tinklaine atsiranda eksudato, kraujo. Besivystant randėjimui, tinklainė pažeidžiama negrįžtamai.

Moderni diagnostika

Pacientai, kuriems nustatyta AGDD, skundžiasi pablogėjusiu regėjimu abiem arba viena akimi, matymas tampa neryškus, regėjimo lauko viduryje atsiranda tamsi dėmė arba tuštuma, tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertrūkiais.

Specialistų teigimu, žmonėms sutrinka spalvinis matymas, reikia vis ryškesnio apšvietimo, sunku orientuotis tamsoje, pasidaro sudėtinga vairuoti automobilį, spausdintas tekstas tampa neaiškus.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje oftalmologai gali padėti savo pacientams, nes yra visos ištyrimo ir gydymo galimybės.

Specialistai AGDD diagnozuoja įvertinę paciento nusiskundimus, apžiūrėję akių dugną išplėtus vyzdžius – centrinėje tinklainės dalyje nustatomi specifiniai pokyčiai.

Atliekamas Amslerio tinklelio testas, kuris parodo centrinius regėjimo defektus. Centriniai regėjimo lauko defektai nustatomi atlikus akipločio tyrimą. Tyrimas naudojant dažus (Fluorescentinė angiografija) parodo pakitusių naujadarių kraujagyslių buvimą.

Informatyviausias tyrimas, atliekamas ligoninėje, yra optinė koherentinė tomografija. Jos dėka įvertinamas tinklainės pažeidimo laipsnis, gydymo tikslingumas ir ligos eigos prognozė.

Gydymo būdai – keli

Oftalmologų teigimu, sausoji AMD nėra gydoma. Šlapioji AGDD įstaigoje gali būti gydoma keliais būdais: fotodinamine terapija, kai pacientui į kraują suleidžiama speciali medžiaga, kuri susikaupia naujadarėse kraujagyslėse, o šios yra apšvitinamos diodiniu lazeriu, sukeliant jų trombozę ir atrofiją, bei suleidžiant antiangiogeninių vaistų į akies vidų.

Šiais metais gydytoja J.Popovienė atliko 1 000-ąją injekciją. Ligoninėje ambulatoriškai injekcijomis gydoma per 200 pacientų, kuriems specifiniai vaistai, leidžiami į stiklakūnį kas 4–6 savaitės ar gydytojo parinktu režimu pagal ligos aktyvumo laipsnį, reikšmingai sumažina regos netekimą.

Laiku pradėjus gydymą, matymas stabilizuojasi ar pagerėja 95 proc. pacientų.

Gydymo rezultatai priklauso ne tik nuo taikomo gydymo, bet ir nuo sisteminių ligų eigos, kompensacijos laipsnio, o taip pat paciento požiūrio į ligą: ar pacientas bus aktyvus ir kruopščiai laikysis gydytojo patarimų, ar liks pasyviu stebėtoju, atiduodančiu visą atsakomybę gydytojui.

Kai kuriose Europos šalyse, pradėjus gydyti šiuolaikiniais gydymo metodais, naujų aklumo atvejų nuo amžinės geltonosios dėmės degeneracijos per pastaruosius dešimt metų sumažėjo nuo 52,2 iki 25,7 atvejų, tenkančių 100 tūkstančių gyventojų. Kai tuo tarpu aklumas dėl kitų akių ligų iš esmės nepasikeitė.