- Jolita Budrytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Potvyniai vis dažniau grasina pajūriui. Prapliupus rudeniškoms liūtims, skendo Klaipėdos gatvės, buvo užlietos kai kurios priemiesčių gyvenvietės, patvinusios upės ardė senus pylimus. Baimę kelia tai, kad, keičiantis klimatui, nuspėti, kada įvyks potvynis, tampa vis sunkiau. Pabrėžiama, kad būtina imtis priemonių, kurios padėtų suvaldyti šią stichiją ir apsaugotų gyventojus.
Teko evakuoti žmones
Kelias savaites Lietuvą merkusios rudeninės liūtys pridarė daug nuostolių ne tik ūkininkams, bet ir privertė gerokai sunerimti šalia vandens telkinių gyvenančius žmones.
Mažojo Kaimelio, Tauralaukio ir kitų Klaipėdos apylinkių gyventojai prisiminė prieš 12 metų rugpjūtį kilusį potvynį. Tada nuo liūčių patvinusi Dangės upė išsiliejo ir apsėmė gyvenamųjų pastatų pirmus aukštus. Iš namų teko evakuoti apie 30 gyventojų.
Žmonės patyrė daug nuostolių. Dalis užlietų pastatų buvo naujos statybos, o jų savininkams vietoje įkurtuvių teko gelbėtis patiems ir gelbėti savo turtą nuo stichijos.
Kad Dangė pasiektų kritinę ribą ir išsilietų, šį kartą trūko, jog vanduo pakiltų vos 40 centimetrų.
Aplinkos ministerijos Vandens ir žemės gelmių departamento direktorius Irmantas Valūnas pabrėžė, kad šis ruduo puikiai įrodo, jog būtina imtis priemonių, kurios padėtų suvaldyti potvynius, ir taip apsaugoti žmones, jų sveikatą, namus, turtą.
Ypač dabar, kai dėl klimato kaitos vis sunkiau prognozuoti, kada užklups ši stichija. Meteorologai pastebi, jog potvynių priežastimi vis dažniau tampa liūtys.
Ši stichija gali prasidėti ir žiemą, kai vyrauja permainingi orai – šaltį, gausų sniegą staiga pakeičia atodrėkis, lietus. Tokie orai ypač būdingi pajūriui.
Įvertino, kur rizika didžiausia
Devynias savivaldybes, kurių ribose yra labiausiai potvynių alinamos teritorijos, Aplinkos ministerija pakvietė dalyvauti 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonėje „Potvynių rizikos valdymas“. Į apsaugą nuo šios stichijos numatyta investuoti 9,3 mln. eurų.
Pagal šią priemonę finansuojamas naujų pylimų ir sankasų įrengimas, senųjų remontas, aukštinimas, šlaitų tvirtinimas, kelio atitvėrimas nuo vandens, projektavimas.
Teritorijos, kuriose siūloma įgyvendinti apsaugos nuo potvynių priemones, atrinktos vadovaujantis potvynių grėsmės žemėlapiu. Šis parengtas įgyvendinant ES Potvynių direktyvą, kuria siekiama sukurti potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą.
Potvynių grėsmės žemėlapyje išskirtos 56 šalies teritorijos, kur gali įvykti potvynis. 18-ai suteiktas labai aukštas prioritetas. Šios stichijos grėsmė pastarosioms yra didžiausia.
Vadovavosi kriterijais
Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas pažymėjo, kad potvynių grėsmės žemėlapį rengė ekspertų grupė. Visos Lietuvos mastu buvo vertintos teritorijos, kokio dydžio yra rizika, kad jas užklups ši stichija. Potvynių grėsmės žemėlapis sudarytas vadovaujantis kriterijais.
Įvertintas vietovės užstatymo tankis, gyventojų skaičius, galimas užliejimo gylis. Įtakos turėjo ir įrengtų priemonių būklė, galimybė atvykti ir išvykti iš teritorijos be specialios įrangos.
Atkreiptas dėmesys ir į teritorijose esančius aplinkai pavojingus bei kultūros paveldo objektus, kokia žala buvo padaryta juos užliejus ir gyventojams, ir aplinkai ankstesnių potvynių metu.
„Teritorijos, kur numatyta aukšta potvynio rizika, kenčia dabar ar yra kentėjusios anksčiau nuo šios stichijos. Daugumoje yra įrengtos apsaugos priemonės, tačiau jų būklė prasta. Nemažą dalį pylimų reikia paaukštinti, sutvirtinti ar kitaip remontuoti“, – komentavo G.Dūdėnas.
Tikslas – gyventojų gerovė
Aplinkos ministerijos ES paramos administravimo departamento direktorius Inesis Kiškis pabrėžė, kad Sanglaudos fondo lėšos prevencinėmis priemonėmis nuo potvynių įdiegti skiriamos ne savivaldybei, o konkrečiai teritorijai ir čia gyvenantiems žmonėms apsaugoti.
Dabar yra numatyta užtikrinti finansavimą pusės teritorijų, kuriose yra didžiausia rizika kilti potvyniui. Jei liks lėšų ar kai kuriose vietose nebus įmanoma įgyvendinti numatytų priemonių, lėšos bus skiriamas kitoms, kur užliejimo rizika taip pat yra labai didelė.
Tarp teritorijų, kuriose numatyta įrengti apsaugos nuo pot-vynių priemones, yra ir prieš 12 metų nuo potvynio stipriai nukentėjęs Mažasis Kaimelis.
Prie Dangės upės, ties čia įsikūrusia sodų bendrija, numatyta įrengti pylimą. Skaičiuojama, kad jis nuo potvynio apsaugotų 20,8 hektaro teritoriją, kurioje gyvena apie 400 žmonių. Preliminariais duomenimis, pylimo prie Dangės statyba atsieitų apie milijoną eurų.
Esamus pylimus paaukštinti ir naujus įrengti numatyta ir Klaipėdos rajone, Svencelės polderyje. Ši priemonė padėtų nuo užliejimo apsaugoti apie 1,160 tūkst. hektaro teritorija, kurioje gyvena 64 žmonės.
Publikacija finansuota Europos socialinio fondo lėšomis
![](/img/dmn-pr-kd.png)
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdoje esančios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje prasidės rekonstrukcija1
Klaipėdos miesto savivaldybė praneša, kad senosios Tauralaukio progimnazijos teritorijoje artimiausiu metu prasidės rekonstrukcijos darbai. ...
-
Savaitgalį „The Tall Ships Races 2024“ burlaiviai įveikė pirmąjį lenktynių etapą Helsinkyje
Birželio 30 d. „The Tall Ships Races“ didieji burlaiviai iškilmingai išskleidė „The Tall Ships Races“ bures ir gavo lenktynių startą atviroje Baltijos jūroje. Išplaukė 41 burlaivis, iš kurių –&nb...
-
Šauliai padėkojo vadui už tarnybą2
Atsisveikinimas su vado pareigas tris kadencijas ėjusiu Rolandu Lukšu Klaipėdos šauliams tapo ir iškilmėmis, ir šiokiu tokiu išbandymu. Iškilminga rikiuotė vyko būtent tuo metu, kai pliaupė lietus. ...
-
Istorikams dovana – iš už Atlanto4
Klaipėdos sukilimo vado Jono Polovinsko-Budrio asmenybės ir veiklos tyrimai jo palaikų perlaidojimu Klaipėdoje nesibaigė. Priešingai, šis faktas atvėrė naują istorikų tyrimų kryptį, o medžiagos jiems tik daugėja. ...
-
Dėl S. Nėries gatvės pavadinimo keitimo atsiklaus klaipėdiečių nuomonės22
Uždegta žalia šviesa gyventojų apklausai dėl Salomėjos Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo Klaipėdoje. Siekiama, kad apklausoje, kuri bus surengta tiek internetu, tiek gyvai, dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių. Vienas variantų – gatvei...
-
Kviečia surasti geriausią vadovą Palangos senajai gimnazijai
Palangos meras Šarūnas Vaitkus kviečia surasti Palangos senajai gimnazijai patį geriausią vadovą. ...
-
Pajūrio miškuose – nemalonūs pėdsakai: neretai poilsiautojai čia atlieka gamtinius reikalus12
Miškai prie Klaipėdos, kurių takais klaipėdiečiai kasdien pėdina prie jūros, yra ir kvapnūs, ir gražūs. Tik kai kuriems jie – dar ir vieta nusilengvinti. ...
-
Poilsis palapinėje – dar neužmirštas
Žmonės renkasi atostogas praleisti skirtingai: vieni poilsiauja sodybose, kiti išskrenda į šiltuosius kraštus, treti renkasi ekstremalų poilsį. Vienintelis Klaipėdoje esantis kempingas vis dažniau sulaukia poilsiautojų, kurie atvyk...
-
Vaikų ir jaunimo dienos centras „Liberi“ atidaro filialą pietinėje Klaipėdos dalyje1
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partnere nevyriausybine organizacija VšĮ „Liberi“ 2020 m. pateikė ir laimėjo paraišką pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 8 prio...
-
Klaipėdos kultūros magistrai – B. Lauciuvienė, B. V. Karaciejus ir K. Pūdymas3
Paskelbti trys Klaipėdai nusipelnę kultūros žmonės – ilgametė bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė, fotografas Bronius Vytas Karaciejus ir skulptorius Klaudijus Pūdymas. Jiems šiemet per miesto gimtadienį, rugpjūčio 1-ąją, bu...