- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Neprognozuojamos audros, stichinės nelaimės apgadino turtą, nuvirtęs medis ar nulūžusi šaka nepataisomai sudaužė automobilį. Į ką pirmiausia kreiptis? Ar galima tikėtis kompensacijos? Apie tai LNK žurnalistas pasikalbėjo su advokatu Dainiumi Antanaičiu.
„Mums labiau įprasta situacija, kai mūsų turtui padaroma žala kokio nors fizinio arba juridinio asmens. Jie atlieka tam tikrus neteisėtus veiksmus arba neįvykdo savo pareigų, tai – neteisėtas neveikimas, ir būtent šie veiksmai ar neteisėtas neveikimas sąlygoja kompensacijos skyrimą. Tuo atveju mums yra aišku, į ką turime kreiptis dėl žalos atlyginimo. Na, o situacijoje, kai žalą padaro gamta, gamtos stichija, kuri yra nevaldoma asmens, nenuspėjama ir objektyviai negalime jos suvaldyti, nėra adresato, į kurį galėtume kreiptis ir prašyti kompensacijos“, – komentavo D. Antanaitis.
– Konkreti situacija – per audrą medis užvirto ant automobilio ir jį suniokojo. Viena vertus, tai tam tikras force majeure, stichija, kita vertus, gal savivaldybė turėjo kaip nors geriau prižiūrėti medžius, įvertinti, kad jie gali kristi ant automobilių ir pan. Ar galime vis dėlto ką nors išgauti iš tokios situacijos, ar neverta bandyti?
– Iš pradžių norėčiau pažymėti, kad pirmas mano patarimas – nelaukti, kol atsitiks tokia stichija, ir drausti savo turtą, naudotis draudimo kompanijų paslaugomis. Tada mums bus žinomas adresatas, į kurį galime kreiptis, kad jis sumokėtų mums kompensaciją už prarastą ar sugadintą turtą. Jūsų minėtoje situacijoje, kai ant automobilio užkrenta medis dėl to, kad buvo neįprastai stiprus vėjas, reikėtų pažymėti, kad tokiu atveju draudimas taip pat galėtų atlyginti žalą. Tačiau, jeigu jūs esate apsidraudęs tik privalomuoju Vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, bet nesate apsidraudęs nuo rizikos atsirasti žalai dėl kokio nors kito poveikio, reikėtų aiškintis, ar savivaldybė atliko visas savo pareigas pagal Želdinių įstatymą. Želdinių įstatymas labai aiškiai savivaldybei nustato pareigą prižiūrėti medžius, juos inventorizuoti, stebėti jų būklę ir, jei pastebima, kad atitinkamas medis dėl savo būklės jau kelia pavojų, turėtume kelti klausimą, ar savivaldybė neturėjo to medžio pašalinti. Jei paaiškėtų, kad iš tikrųjų nebuvo tinkamai atliktos šios pareigos, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai galėtume kreiptis į savivaldybę ir prašyti kompensacijos.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Po didelių liūčių dėl greičiausiai tinkamai nesutvarkytų nuotekų tinklų skęsta miesto gatvės. Tokioje situacijoje, vandeniui apsėmus automobilį, užpylus variklį, patyrus didžiulių nuostolių, ar galime kreiptis į savivaldybę ir tikėtis kompensacijos? Nes, viena vertus, lyg ir stichija, kita vertus, inžineriniai tinklai nesutvarkyti.
– Jei šioje situacijoje nesame apsidraudę, natūralu, kad bandysime ieškoti priežasčių, kodėl mūsų automobilis buvo apsemtas. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad savivaldybė ir jos samdomos įmonės yra atsakingos už miestų infrastruktūrą, įskaitant ir tą infrastruktūrą, kuri turėtų sugerti vandenį. Tačiau jei atsitiko taip, kad ta infrastruktūra, t. y. inžineriniai tinklai, nuotekų sistema, nebuvo tinkamai prižiūrėta, buvo apsinešusi dumblu, lapais ir būtent dėl šios priežasties nesugėrė vandens, taip pat turime ne tik teorinę, bet ir realią galimybę patraukti civilinėn atsakomybėn tuos subjektus, kurie turėjo prižiūrėti šią infrastruktūrą.
– Jeigu dėl netinkamai prižiūrėtų inžinerinių tinklų užlietu kelio ruožu pasirenku važiuoti pats, o ne jį apvažiuoti ar kitaip išvengti, ar irgi galiu kreiptis kompensacijos?
– Kai kalbame apie kompensaciją, kalbame apie civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę to asmens, kuris, sakykime, šiuo atveju tinkamai neprižiūrėjo inžinerinių tinklų. Tačiau, jei mes savo veiksmais prisidedame prie žalos ir bandome laimę ne tik pravažiuoti stipriai užlietą ruožą, bet dėl to prisiteisti ir kompensaciją, šioje situacijoje vis dėlto teismas vertins ir mūsų veiksmus. Gali būti, kad arba kompensacija bus sumažinta, arba bus apskritai nepriteista. Tokioje situacijoje siūlytume elgtis protingai ir nerizikuoti.
– Atveju, kai dėl žaibo sukelto gaisro sudega turtas, net jei turi draudimą, ar galima tikėtis kompensacijos, jei, pavyzdžiui, nebuvo įrengta žaibolaidžių ar kitų priemonių, kurios turėtų apsaugoti nuo tokių nelaimių?
– Norėčiau duoti kelis patarimus. Visų pirma, prieš sudarydami draudimo sutartį, turėtume perskaityti viską, kas parašyta ne tik didelėmis raidėmis apie draudimą ir jo naudas, bet ir tą dalį, kuri parašyta mažomis raidėmis, t. y. tą svarbią dalį. Ten dažniausiai būna surašytos išimtys, nedraudiminiai atvejai ir t. t. Mes privalome domėtis tuo, kas parašyta draudimo sutarties sąlygose. Jei vis dėlto numatyta, kad nedraudiminis įvykis yra tada, kai asmuo nepasirūpino žaibolaidžiu ar pan. apsaugos priemonėmis, ir jeigu numatyta, kad dėl to išmoka nebus išmokėta, tai, žinoma, negalime tikėtis kompensacijos. Tačiau būna įvairių situacijų. Kartais draudimo sutarties sąlygose nedraudiminiai įvykiai surašyti kartu su draudiminiais įvykiais. Tai sukuria daugiau painiavos negu aiškumo ir tada kyla dviprasmybė, ar draudimo įmoka turi būti išmokama, ar neturi. Jeigu mes tikrai galime iškelti labai rimtą argumentą, kodėl ta draudimo išmoka turi būti išmokėta, tai asmuo neturėtų pasiduoti po draudimo atsisakymo sumokėti išmoką. Manau, šioje situacijoje asmuo turėtų vis dėlto nebijoti ir prašyti draudimo sumokėti išmoką, o jei nesumoka, kreiptis į teismą. Nes neaiškios ir dviprasmiškos sąlygos, kaip teismų praktika rodo, aiškinamos asmens, vartotojo naudai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EŽTT nagrinės E. Misiūno skundą dėl antrojo prezidento atsisakymo paskirti jį teisėju
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) liepą priėmė nagrinėti dar vieną buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno skundą, prezidentui Gitanui Nausėdai antrą kartą nepaskyrus jo Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėju. ...
-
Lietuva Moldovos kariuomenei perduos penkis termovizualinius taikiklius2
Lietuva Moldovos kariuomenei perduos penkis termovizualinius taikiklius „LW75MG“, šią savaitę nusprendė Vyriausybė. ...
-
STT atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos universiteto ligoninės15
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) praėjusios vadovybės sprendimų, lėmusių prastą įstaigos finansinę būklę. ...
-
NKSC: pasauliniai IT sutrikimai Lietuvoje didelės žalos nepadarė, atstatymas užtruks2
Visame pasaulyje penktadienį fiksuoti informacinių sistemų sutrikimai kritinių Lietuvos organizacijų nepaveikė, tačiau paveiktų sistemų atstatymas apskritai užtruks dėl sutrikimų pobūdžio, teigia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) va...
-
Baltarusijos pasienyje neteisėtų migrantų nefiksuota3
Lietuvos pasienyje su Baltarusija antrą parą nefiksuota neteisėtų migrantų, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
„Gelbėjasi iš padėties“: su specialiųjų poreikių vaikais galės dirbti ne tik mokytojai3
Seimas, atsižvelgęs į pedagogų trūkumą šalyje, šią savaitę priėmė Švietimo įstatymo pataisas, leisiančias ne tik mokytojams, bet ir kitiems specialistams padėti klasėse besimokantiems specialiųjų poreikių vaikams. ...
-
Liepos 20-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Liepos 20-oji, šeštadienis, 29 savaitė. ...
-
Lietuvos jūrų muziejus Jūros šventėje: pagarba tradicijoms, nauja ekspozicija ir „Dangės flotilė“
Lietuvos jūrų muziejaus renginiai jau tapo neatsiejama Jūros šventės tradicija. ...
-
Dainų šventė privertė patikėti stebuklais
Jau istorija tapusios Dainų šventės atgarsiai vis dar verčia ją prisiminti. Prieš pat jai prasidedant Klaipėdoje lankęsis JAV pastaruoju metu gyvenantis Ernestas Lukoševičius dar nežinojo, kokie netikėtumai jo laukia Dainų &scaro...
-
Kaip išvengti pavojingų jūros srovių?1
Baltijos jūra kasmet pareikalauja gyvybių. Bangos sukuria pavojingų srovių, kurioms atsispirti reikia labai daug jėgų ir sugebėti labai gerai plaukti. Kokios tai srovės, kaip jas pastebėti, LNK žurnalistas klausė Loretos Kelpšaitės-Rimkien...