Švedijos „bomba“ jūroje palies ir Lietuvą

Švedijai atsisakius Baltijos jūroje statyti net 14 vėjo jėgainių parkų, aplinkinėse šalyse svarstoma, kokią įtaką tai joms turės.

Pasakė „ne“ dėl radarų

Šiomis dienomis Švedijos vyriausybė atšaukė keturiolikos jūros vėjo jėgainių parkų statybos projektus. Švedijoje tai prilygo sprogusios „bombos“ įvaizdžiui.

Jūros vėjo jėgainių statybos jūroje projektų Švedijos vyriausybė atsisakė dėl karinių sumetimų. Švedijos kariškiai įtikinėjo, kad jūroje pastatyti vėjo jėgainių parkai trukdys radarų sistemoms tinkamai stebėti pakrančių prieigas.

Švedija Baltijos jūroje turi didžiausią kranto liniją. Iš 27 569 kilometrų Baltijos jūros kranto linijos, įskaitant salas, įlankas ir fjordus, Švedijai tenka 7 600 kilometrų.

Pakrantės apsaugai visoje Švedijoje išdėstyti radarai. Jie nukreipti į Baltijos jūrą. Stebimi bet kokie plaukiantys laivai.

Pastaraisiais metais Švedijos Baltijos jūros pakrantės stebimos ypač įdėmiai. Labiausiai baiminamasi Rusijos karo laivų ir galimų jų provokacijų. Prieš keletą metų buvo fiksuota, kad prie Švedijos pakrančių pasiklausymo ar kitais tikslais „ganėsi“ keli Rusijos povandeniniai laivai.

Gal tai, o gal ir karas Ukrainoje, lėmė, kad Švedijos kariškiai dėl savo pakrančių saugumo yra ypač sunerimę. Jiems pavyko įtikinti savo šalies Vyriausybę, kad pakrančių saugumas yra svarbesnis nei vėjo jėgainių parkai teritoriniuose vandenyse.

Švedija yra vienintelė šalis Baltijos jūros regione, o gal ir visame pasaulyje, kuri dėl saugumo, o tiksliau galimų kliūčių kariniams radarams, atsisako pakrantėse statyti vėjo jėgainių parkus.

Akivaizdu: dėl karinių interesų Švedija Baltijos jūroje atsisakė raudonai pažymėtų planuotų statyti vėjo jėgainių parkų. / Švedijos vyriausybės pateikta schema

Didelis nerimas Norvegijoje

Tai, kad dėl Švedijoje atsisakytų vystyti 14-os vėjo jėgainių projektų jūroje galimai patirs nuostolius, pirmoji pasisakė Norvegijos valdžia.

Šios šalies verslas nuostolius patirs ne tiek dėl to, kad negaus iš Švedijos pigesnės elektros energijos, kiek dėl to, kad negalės investuoti į Švedijos jūros vėjo jėgainių parkų statybas.

Norvegijoje yra labai daug hidroelektrinių, kurios gamina elektros energiją. Norvegijos verslas kartu su švedais planavo nemažai investuoti ir į Švedijos vėjo jėgainių parkų statybas.

Statyti vėjo jėgainių parkus pačios Norvegijos vandenyse Šiaurės ar Norvegijos jūrose yra sudėtingiau, nes jos gilesnės nei Baltijos jūra, ypač prie Švedijos krantų.

„Turėjome ambicijų iki 2040 metų sukurti panašų kiekį elektros energijos gaminančių vėjo jėgainių parką, kokį dabar turime hidroenergetikos potencialą“, – yra pripažinęs Norvegijos ministras pirmininkas Janas Gahras Storeasas. Norvegija planavo Švedijos vandenyse pastatyti bendro 9 teravatvalandžių (TWh) vėjo jėgainių parkų tinklą.

Tarp 14-os projektų, kurių atsisakė Švedija savo pakrantėse, apie pusę buvo tie, kuriuose rengėsi dalyvauti norvegai. Jie baiminasi, kad Švedijai atsisakius jūros vėjo jėgainių parkų statybos, regione tiek jų statybos, tiek elektros rinkos kainas dar labiau ims diktuoti Danija, kuri jau užėmė vėjo jėgainių parkų lyderio pozicijas ne tik Skandinavijos regione, bet ir visoje Europoje.

Elektros tilto perspektyva

Norvegijos premjero teigimu, dėl iš rinkos „iškritusių“ 14-os Švedijos vėjo jėgainių parkų jūroje, regione ateityje gali didėti elektros energijos kainos. Tokio didėjimo tikimasi ir Norvegijoje.

Dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją.

Elektros energijos rinkos badas Švedijoje ateityje gali turėti įtakos ir Lietuvai. Iš Švedijos Nybro vietovės į Klaipėdą jūros dugnu yra nutiesta 700 megavatų 450 kilometrų ilgio elektros kabelio „NordBalt“ linija, kuri veikia nuo 2016 metų.

Vadinamasis elektros tiltas Lietuvai leido pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių. Ji būdavo perkama per Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorių „Svenska Kraftnat“.

Gali būti, kad į Lietuvą pakliūdavo ne tik švediškos gamybos, bet galimai ir Norvegijoje pagamintos elektros energijos dalis, nes Švedija ir Norvegija turi sujungtus bendrus elektros energijos tinklus.

Jei Norvegijos premjeras teigia, kad dėl Švedijos kariškių interesų atsisakius vėjo jėgainių parkų Baltijos jūroje brangs elektros energija, brangesnė elektra gali būti tiekiama ir per „NordBalt“ liniją. Arba Lietuvai ateityje gali tekti atsisakyti pernelyg brangios elektros energijos iš Švedijos. Tai bus įmanoma padaryti, jei pati Lietuva kartu su kitomis rytinės Baltijos jūros šalimis pasigamintų pakankamai daug elektros energijos.

Perspektyva yra, nes pati Lietuva Baltijos jūroje planuoja statyti du bendro 1 400 megavatų vėjo jėgainių parkus. Jų pagamintą elektros energijos kiekį gali „suvalgyti“ Lietuvoje planuojamos statyti bent kelios vandenilio, kaip ateities automobilių kuro, gamyklos.

Estijos ir Latvijos vėjo jėgainių parkų statybos ateityje perspektyvos nėra itin šviesios.

Lietuva turi elektros liniją su Lenkija ir rengiasi statyti dar vieną. Lenkija, skirtingai nei Švedija, nesirengia paisyti to, kad vėjo jėgainių parkai gali trukdyti karinių radarų stebėjimui. Lenkija vėjo jėgainių parkais iki 2050 metų rengiasi nusėti ištisus plotus savo pakrantėse tiek Gdansko įlankoje, tiek Baltijos jūroje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tfu

Tfu portretas
Visai tą vargšę Baltiją apšikt baigia... Pirktų elektrą iš Batkos ir vargo nematytų, bet ne - būtinai reikia pateriotiškai, nors kitaip būtų ir pigiau, ir ekologiškiau. Nu ir, aišku, pigesnė energija mūsų godišiams netinka!

Labai įdomu,

Labai įdomu, portretas
kodėl, paskutiniu metu, aktualiais klausimais nėra diskusijų? Ko gero, neleidžiama viešinti???...
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

  • Kviečia į solidarumo demonstraciją už Ukrainą
    Kviečia į solidarumo demonstraciją už Ukrainą

    Pirmadienį, lapkričio 18-ąją, klaipėdiečiai kviečiami prie paminklo „Arka“ į solidarumo su Ukraina demonstraciją, minint 1000 dienų ir 913 dienų „Azovstal“ gynėjams. ...

  • Minėjime – malda už pasaulį be karų
    Minėjime – malda už pasaulį be karų

    Lietingas sekmadienio oras nesutrukdė klaipėdiečiams paminėti Tautinę Vokietijos gedulo dieną vokiečių karių kapinėse. Minėjimo metu prisiminta šios dienos svarba, tylos minute ir maldomis pagerbtos Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo aukos be...

  • Kretinga oficialiai tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine
    Kretinga oficialiai tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine

    Ketvirtadienį Kretingai oficialiai perduotas Lietuvos jaunimo sostinės titulas. Šios iniciatyvos simbolis – riedlentė, buvo įteikta Kretingos rajono merui Antanui Kalniui. ...

  • Dienraščio akcija – iki pat Kalėdų
    Dienraščio akcija – iki pat Kalėdų

    Iki pat gruodžio 23-iosios vyksta pirmojo uostamiesčio dienraščio „Klaipėda“ rudeninė prenumeratos akcija 2025 metams. Kasmet sparčiai augančiam skaitytojų ratui prenumerata tampa puiki dovana ir artėjančių Kalėdų, ir gimtadieni...

    1
  • Jau stovi paminklas J. Budriui: žinoma ir iškilmingo atidengimo data
    Jau stovi paminklas J. Budriui: žinoma ir iškilmingo atidengimo data

    Praėjus metams po Klaipėdos krašto sujungimo su Lietuva šimtmečio, vainikavusio sukilimo organizatoriaus, diplomato Jono Polovinsko-Budrio ir jo žmonos Reginos Kašubaitės-Budrienės dalies pelenų perlaidojimą Klaipėdoje, vakar past...

  • Solisto tikrovė – tarp Klaipėdos ir Vienos
    Solisto tikrovė – tarp Klaipėdos ir Vienos

    Uostamiestyje antrus metus gyvenantis ir dirbantis Valstybinio Klaipėdos muzikinio teatro solistas Evert Sooster dar prisimena sovietmetį, bet didžiąją gyvenimo dalį praleido Vakarų Europoje. Todėl į dabartį ir mūsų miestą jis žvelgia europiečio...

  • Būkite budrūs: mirtinai pavojinga atlieka – šalia jūsų
    Būkite budrūs: mirtinai pavojinga atlieka – šalia jūsų

    Kokia buities atlieka yra viena iš plaučio vėžio sukėlėjų? Asbestas! Senieji šiferiniai stogai, vamzdynų šiltinimo vata – juos ardant į orą, vandenį, dirvožemį pasklinda mikroskopinės asbesto dalelės. ...

    3
  • Atslenka darganoti orai
    Atslenka darganoti orai

    Klaipėdą pasiekė ciklonai, tad nuo šiandienos visą savaitę prognozuojami itin vėjuoti ir darganoti orai. Pūs gana stiprus vėjas, atnešiantis lietų ir šlapdribą. Nei šiandien, nei visą kitą savaitę giedro dangaus veikiau...

  • Kur klaipėdiečiams rasti vietos automobiliui?
    Kur klaipėdiečiams rasti vietos automobiliui?

    Laukininkų gatvės daugiabučių namų kiemuose trūkstant vietų automobiliams, klaipėdiečiai klausia, kokių veiksmų imtis – statyti mašinas netoli esančioje mokamoje parduotuvės aikštelėje ar tiesiog laukti kitų metų, kai kiemuo...

  • Palangoje pradėti kino teatro „Naglis“ atnaujinimo darbai
    Palangoje pradėti kino teatro „Naglis“ atnaujinimo darbai

    Palangoje prasidėjo pagrindinėje miesto gatvėje esančio kino teatro „Naglis“ rekonstrukcija. ...

    1
Daugiau straipsnių