Universitetas ne profesinė, o gyvenimo mokykla

  • Teksto dydis:

Dr. Marlene Wall gimė Urugvajuje, vaikystės dienas leido JAV, yra Kanados pilietė ir jau daugiau nei 20 metų gyvena Klaipėdoje, kuri tapo jos tikraisiais namais. Į Lietuvą pirmą kartą Dr. Wall atvyko dar 1991 metų vasarą. Tuomet ji atvyko dėstyti Vasaros anglų kalbos institute Panevėžyje, kuris vėliau persikėlė į Klaipėdą ir išaugo į LCC tarptautinį universitetą.

Pirmasis vizitas 1991-aisiais tapo lemtingas – po šio vizito dr. Wall į Lietuvą dėstyti grįždavo beveik kasmet. Vėliau vizitai tik dažnėjo, o 2002 metų vasarą ji buvo paskirta LCC tarptautinio universiteto prorektore ir persikėlė į Klaipėdą. Nuo tada dr. Marlene Wall čia gyvena nuolat.

Mano gyvenimas skirtinguose žemynuose gali atrodyti kiek chaotiškas, bet žiūrėdama atgal suprantu, kad kiekvienas žingsnis mano gyvenime ruošė mane kitam žingsniui ir nieko atsitiktinio šioje kelionėje nėra. Gimiau kanadiečių šeimoje Urugvajuje, visada mačiau savo tėvus tarptautinėse bendruomenėse ir pati augau apsupta įvairiausių tautybių, ne visada man suprantamai kalbančių žmonių. Tas, regis, paprastas klausimas „iš kur tu?“ man yra tikrai sudėtingas. Aš esu puikus pavyzdys taip vadinamųjų trečiosios kultūros vaikų – mano vaikystė prabėgo šalyje, kuri nė vienam iš tėvų nebuvo gimtoji. Visos šios patirtys padeda man šiandien, dirbant LCC tarptautiniame universitete, kur kasdien susitinku su studentais iš daugiau nei 60 skirtingų pasaulio šalių.

Lietuvos transformacija nuo tų 1991 metų, kuomet čia atvykau pirmą kartą – tiesiog neįtikėtina. Žinoma, pasikeitė parduotuvės ir prekės jose, pastatų ir infrastruktūros renovacija reikšmingai pagerino gyvenamąją aplinką, atsivėrusios galimybėms keliauti praplėtė žmonių pasaulėžiūrą. Itin įdomu stebėti, kaip technologinė pažanga, mokslas ir Lietuvos žmonių verslumas padeda kurti naują Lietuvos veidą ir naujas galimybes visiems čia gyvenantiems ir kuriantiems žmonėms.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Tačiau lygiai taip pat svarbu kalbėti ir apie tai, kas nepasikeitė – lietuvių svetingumas. LCC tarptautinio universiteto įsikūrimas Lietuvoje nebuvo atsitiktinumas – jis nebūtų įmanomas be valstybės lyderių, miesto vadovų ir pačių žmonių atvirumo bei svetingumo. Tas pats svetingumas buvo akivaizdus, kai, prasidėjus karui Ukrainoje, į Lietuvą atvyko nemažas skaičius karo pabėgėlių. Kai prieš mėnesį buvo atidarytas „International House Klaipėda“, tas pats svetingumas buvo akivaizdus. Priimti kitokį žmogų: kitaip kalbantį, kitaip atrodantį, kitaip mąstantį, nėra lengva. Tūkstančiai studentų ir dėstytojų iš įvairiausių pasaulio šalių patyrė Lietuvos svetingumą dirbdami ir mokydamiesi LCC tarptautiniame universitete. Šiandienos pasaulyje ypač svarbu, kad visi mokytumėmės išgirsti vienas kitą, gerbti skirtingus požiūrius ir siekti taikos, be kurios neįmanomas joks progresas.

Pokyčio bangų Lietuvoje buvo daug. Viena esminių prasidėjo 2004 metais, kai Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, staiga atsivėrė puikios studijų Europoje galimybės. Tuomet ne vieną baugino tai, kad daug jaunų žmonių pasirinko studijas Europos universitetuose ir išvyko iš Lietuvos. Jauni žmonės yra ir turi būti smalsūs. Tarptautinės patirtys juos ypač augina, todėl galimybės studijuoti užsienyje yra labai svarbios. Tačiau, žinote, labai svarbu, kaip išvykęs jaunas žmogus sugeba integruotis svetimoje šalyje. Juk neretas atvejis, kai į Londoną studijuoti išvykęs lietuvis didžiąją laiko dalį bendrauja tik su kitais lietuviais. Visada sakysiu, kad tikrai tarptautinės patirties ir bendruomenės nereikia ieškoti toli. 4 studijų metai LCC tarptautiniame universitete Klaipėdoje gali suteikti daugiau tarptautinės patirties nei studijos kitoje šalyje. Taip teigiu drąsiai, nes tarptautines patirtis mes kuriame labai tikslingai. 80 proc. LCC studentų į Klaipėdą atvyksta iš užsienio šalių. Mūsų universiteto bendruomenę sudaro studentai iš daugiau nei 60 skirtingų šalių. Šios tarptautinės patirtys ugdo plačiai mąstančius ir kitaip pasaulį suvokiančius žmones. Kai pažįsti žmonių šešiasdešimtyje pasaulio šalių, tai ir žinias stebi kitaip. Daugelis šalių nustoja būti tiesiog žemės plotu žemėlapyje tuomet, kai pažįsti toje šalyje gyvenančias šeimas, žinai jų istorijas, gali išgirsti jų pasakojimus.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Nuolatiniai pokyčiai vyksta ir Lietuvos švietimo sistemoje. Man ne visada aišku, kokia privačių universitetų ir kolegijų vieta šiose pertvarkose, bet norisi tikėti, kad sprendimų priėmėjai supranta ir privataus mokslo naudą. Tai, kad siekiama išgryninti universitetų, kolegijų ir profesinio ugdymo vaidmenį bendroje švietimo sistemoje, yra gerai. Tikiuosi, kad universitetų išskirtinumas tik ryškės.

Universitetai turi labai svarbią misiją bet kurioje visuomenėje. Dažnai girdžiu, kaip jaunų žmonių klausiama, kokį darbą dirbti juos įgalins vieno ar kito universiteto suteikiamas išsilavinimas. Toks klausimas nėra visai teisingas. Universitetai nėra profesinės mokyklos, kurios yra puiki vieta paruošti žmones konkrečiai profesijai. Universitetų paskirtis ne tokia ir niekada tokia nebuvo. Kad ir kaip filosofiškai tai beskambėtų, universitetai ruošia jaunus žmones gyvenimui.

Šiandien visur kalbame apie tai, kad reikia rinktis kažkokias konkrečias studijų programas, nes tos srities darbuotojų šiandien labiausiai trūksta. Ar jų trūks po 5 metų? O po 10 metų? Į šiuos klausimus tiksliai atsakyti negali niekas. Juk dabar jau visi suprantame, kad viena pandemija, karas ar svarbesnis technologinis išradimas pasaulį gali pakeisti neatpažįstamai. Taigi, universitetų tikslas nėra ir neturėtų būti paruošti jaunus žmones vienai konkrečiai karjerai. LCC tarptautiniame universitete remiamės liberaliųjų menų universiteto modeliu ir tikslingai suteikiame studentams platų išsilavinimą, kuris įgalina mūsų absolventus lengvai adaptuotis besikeičiant ekonomikai ir darbo rinkai. Mūsų studentai gauna stiprų pagrindą jų pasirinktoje studijų kryptyje (tarptautinio verslo administravimas, psichologija, anglų kalba ir literatūra, šiuolaikinė komunikacija, tarptautiniai santykiai ir vystymas bei teologija), bet kartu studijuoja daug bendrų ir pasirenkamųjų dalykų, kurie padeda vystyti kritinį mąstymą, ugdyti savo komunikavimo įgūdžius, skatina pilietiškumą.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Net šiandien siauro išsilavinimo jau nepakanka. Pavyzdžiui, siekiant sėkmingos karjeros tarptautinėje audito kompanijoje, vien gilių audito žinių nebepakaks – jums reikės gebėti bendrauti su kolegomis visame pasaulyje, aiškiai formuluoti ir išreikšti savo mintis, spręsti konfliktines situacijas, apimančias skirtingas kultūras. Manau, kad konkrečios specialybės žinios šiandien yra įgyjamos gana greitai, bet vadinamieji „minkštieji įgūdžiai“ formuojasi ilgiau ir čia yra viena pagrindinių universitetų užduočių.

Liberaliųjų menų išsilavinimas, kurį suteikiame LCC tarptautiniame universitete, paruošia studentus ne tik pirmajam jų darbui po universiteto, bet ir penktam ir dešimtam darbui, kuris greičiausiai bus visai kitoje ir dar net neegzistuojančioje srityje. Žmonės, kurie moka greitai mokytis, kritiškai analizuoti informaciją iš skirtingų sričių, aiškiai komunikuoti – tai yra tie žmonės, kurie bus sėkmingi ir ras savo vietą bei prasmę besikeičiant pasauliui.

Jau dabar matome, kad savo profesiniame kelyje žmonės pakeičia ne vieną specialybę. Ateityje tokių pokyčių kiekvieno gyvenime bus tik daugiau. Perkvalifikavimo programų skaičius ir populiarumas auga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šie kursai itin reikalingi tada, kai reikia greitai įgyti konkrečius šiandien reikalingus ir aiškiai apibrėžtus įgūdžius, bet jie jokiu būdu nepakeičia universitetinio išsilavinimo. Stipriai švietimo sistemai šalyje reikia visko: universitetų, kolegijų, profesinių mokyklų ir itin greitų perkvalifikavimo programų. Svarbu, kad aiškiai suprastumėme kiekvieno vaidmenį.

LCC tarptautinio universiteto nuotr.

Kalbėdami apie LCC tarptautinį universitetą ir mėgindami paaiškinti jo išskirtinumą, mūsų studentai, absolventai ir dėstytojai dažnai kalba apie santykius tarp studentų ir dėstytojų mūsų universitete. Bendruomenė yra tas žodis, kuris mūsų universitete skamba labai dažnai. Bendruomenė yra mūsų universiteto ašis. Mes esame besimokanti bendruomenė, kurioje visi mokomės kartu: studentai mokosi iš dėstytojų ir iš vienas kito, dėstytojai mokosi iš savo studentų ir kolegų dėstytojų. LCC tarptautiniame universitete nerasite šiame regione įprastos hierarchijos. Mane studentai vadina tiesiog Marlene – man taip įprasta. Man yra svarbu, kad kiekvienas studentas per ketverius studijų metus bent kartą apsilankytų mano namuose – tam organizuoju specialias vakarienes, kuriose susirenka studentų grupės.

Būtent dėl to, kokia svarbi mums yra bendruomenė, LCC tarptautinis universitetas yra įkurtas universiteto miestelyje, kuriame rasite auditorijas, biblioteką, bendrabučius, kavines ir sporto sales. Mokymasis vyksta ne tik auditorijose. Mums svarbu, kur ir kaip studentai leidžia laiką po paskaitų. Juk vieni iš kitų mokomės ir vaišindamiesi kava studentų kavinėje, ir palaikydami universiteto krepšinio komandą, ir paskutinę naktį besiruošdami svarbiam egzaminui savo bendrabučio kambaryje. Visos šios patirtys yra svarbios.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Daug geltonkasių mergaičių norėdamos studijuoti moka natūra.....

Nežavi

Nežavi portretas
Šiame svetimame universitete lietuvių kalbos neišgirsi. Trečiojo pasaulio studentai, jiems mūsų Tėvynė- jokia valstybė.

Jūs čia rimtai?

Jūs čia rimtai? portretas
Kur gi ne,kai dalis po universiteto stoja į kolegijas arba vis viena nedirba pagal tai,ką baigė.Iš viso Lietuva baigia nusiristi iki vakarų valstybių lygio,kur begalės diplomuotų bedarbių.Pirma stoja bet kur,kad tik įstoti ir gauti popiergalį.Paskui pagal savo gebėjimus darbui nėra tinkami, tačiau kadangi turi popiergalį,tai kitokio darbo dirbti nenori.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių