Uostą nuo užteršto grunto valanti Latvijos kompanija BGS susidūrė su sudėtingais iki tol mažai kieno darytais darbais.

Daug technogeninių šiukšlių

Uostą nuo užteršto grunto ji turėtų išvalyti iki 2014 metų kovo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas pripažino, kad tempas nėra tinkamas. Pagal grafiką kompanija jau turėjo išsiurbti iš po dokų apie 200 tūkst. kubinių metrų grunto. Realiai išsiurbta maždaug keturis kartus mažiau nei planuota.

"Darbų vėlavimo priežastys yra aiškios. Rangovai tikina, kad siurbti gruntą ypač sudėtinga. Po dokais yra daug technogeninių šiukšlių, kurios nuolat užkemša siurblių šnekus metalo gabaliukais, trosais, įvairiomis šiukšlėmis. Dėl sunkiosiomis dalimis užteršto grunto nuolat sudraskomi dumblo sausinimo maišai", – tikino A.Kamarauskas.

Jo teigimu, projekto eigoje technika tobulinama. Tačiau užterštą gruntą siurbianti viena žemsiurbė negali garantuoti to tempo, kuris buvo numatytas. Uosto direkcija reikalauja, kad būtų naudojama papildoma grunto siurbimo technika.

Teršalai surišami

Kol kas Uosto direkcija nėra mokėjusi nė už vieną grunto siurbimo etapą. Apmokėjimas numatytas po to, kai bus išvalyta bent viena dokų duobė. Šiuo metu nėra baigtas nė vienas valymo etapas. Anot A.Kamarausko, pirmąjį etapą – dumblo siurbimą iš po didžiausio 219 doko, kurį naudoja "Vakarų laivų gamykla", rangovas pasižadėjo baigti iki šių metų pabaigos.

Klaipėdos uosto dokų duobėse, kur remontuojami laivai, susikaupė daugiau kaip 200 tūkst. kubinių metrų dumblo. Tai nuo laivų nuvalytų dažų sluoksniai, įvairaus metalo, kitų liekanų. Iš jų apie 130 tūkst. kubinių metrų yra po Vakarų laivų gamyklos dokais.

Duobės pirmiausiai valomos iš po Vakarų laivų gamyklos dokų. Dumblas siurbiamas per Smeltės pusiasalį ir Malkų įlanką specialiai nutiestu vamzdžiu. Jis pilamas į aikštelę. Naudojant chemines medžiagas surišami jame esantys teršalai. Vienam kubiniam metrui grunto surišti naudojama apie 30 kilogramų – reagentų akrilo polimerų. Reakcijos metu iš grunto atsiskiria vanduo ir lieka sausa medžiaga. Likusi masė dedama į specialius maišus, kur gruntas susigulės. Kaip sausas gruntas laikosi, bus aišku po pirmosios žiemos.

Klaipėdos uosto grunto sutvarkymo projekto konkursą laimėjusi Latvijos kompanija BGS jį pasisiūlė sutvarkyti už 22 mln. litų. Kitos konkurse dalyvavusios kompanijos siūlė net 32 ir 35 mln. litų kainas.

Valoma tvarkingai

Konkursą laimėjusi Latvijos kompanija tokių darbų patirties turi nedaug. Latvijoje ji atliko nedidelės apimties grunto tvarkymo darbą. Latvijoje užterštas gruntas tvarkomas paprasčiau – iš uosto jis plukdomas į jūros sąvartynus.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Adomas Alekna teigė, kad grunto siurbimas iš uosto nors vyksta lėtai, bet tai daroma tvarkingai. Nepriekaištingai įrengta ir užteršto grunto laikymo aikštelė. Yra nutiesti uždari vamzdžiai, todėl užterštas gruntas nepatenka į uosto akvatoriją. Uosto tarnyboms nekyla kokių nors papildomų rūpesčių.

Klaipėdos uoste dokų duobėse gruntas yra užterštas sunkiaisiais metalais, naftos produktais, kitomis medžiagomis. Juokaujama, kad dokų duobių grunte yra visa D.Mendelejevo lentelė.