- Ramunė Pletkauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kitą savaitę, gegužės 18-ąją, Klaipėdoje vyksiančio Baltijos šalių mados festivalio „IKRA mada“ sumanytoja Jurga Sutkutė šiomis dienomis skaičiuoja kiekvieną valandą: jauna mama neatsisakė pernai pirmąsyk įgyvendintos iniciatyvos ir pažado paversti festivalį tarptautiniu.
Padeda žaismingas požiūris
Nesureikšminti organizacinių rūpesčių padeda žaismingas požiūris. „Drabužiai ir mada – mano seniai mėgstamas žaidimas“, – šypsojosi menininkė.
Su klaipėdiečiu kūrybos procesų žokėjumi Liudu Andrikiu šeimą sukūrusi ir prieš pusantrų metų uostamiestyje apsigyvenusi odininkė, laukdamasi dukters Uršulės, neatidėjo ketinimų užsiimti mėgstama veikla neapibrėžtam „vėliau“.
Jai įsitraukus į Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) gretas, pernai įvykusio kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ metu surengtas J.Sutkutės sumanytas mados šou, kuris šiemet taps savarankišku renginiu ir pretenduoja į ilgalaikę tradiciją. Ji ypač aktuali Vakarų Lietuvoje kuriantiems dizaineriams, iki šiol turėdavusiems tik epizodiškas galimybes pristatyti drąsias kūrybines ambicijas viešai.
Jaunosios kartos dizainerių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusija) kolekcijos, iš viso – 15-a, atrinktos jau seniai. Tačiau renginiu susidomėjusių drabužių bei aksesuarų kūrėjų laiškai tebeplaukia. „Kitąmet“, – tenka atsakyti tiems, kurie nesuskubo kreiptis anksčiau arba ne visai atitiko šiųmečio renginio tvariosios mados tematiką.
Anot J.Sutkutės, ši sąvoka, itin populiari Skandinavijoje, akcentuoja kitokį požiūrį į aprangos tendencijas nei esame įpratę. „Tvarioji mada – atsakas vartotojiškumui, sezoniniam rūbų spintos atnaujinimui, kuris drabužių parduotuvių tinklų reklaminių akcijų triukšme tampa nuolatine būsena. Tai brandinamo asmeninio stiliaus ir aukštos kokybės audinių prioritetas prieš trumpai tarnaujančius „skudurus“, – akcentuoja renginio prodiuserė.
Išmoko nebijoti išskirtinumo
– Mados renginiai – jūsų gyvenimo būdas?
– Mama nuo vaikystės formavo įasmenintą skonį, mokė nebijoti išskirtinumo. Ji siūdindavo mudviem su seserimi drabužius, kokių neturėjo niekas kitas. Pirmuosius mados renginius organizuodavau mokykloje gimtajame Joniškyje – aprengdavau klasės draugus iš namų atsineštais įdomiais drabužiais, sudarydavome „kolekciją“ ir pristatydavome per mokyklos koncertą... Studijuodama menus Šiaulių universitete, visuomet dalyvaudavau šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ alternatyviosios mados šou „Virus Mada“. Susiklostė taip, kad po studijų pati pradėjau dirbti jį rengiančioje Šiaulių dailės galerijoje ir tapau viena iš organizatorių.
Taip pat kūriau ir pati: su kolege atidarėme odos dizaino studiją, konceptualias kolekcijas pristatėme Kaune, Vilniuje, Didžiojoje Britanijoje. Asmenine kulminacija tapo dalyvavimas „Mados infekcijoje“ Vilniuje. Tad, įsikūrus Klaipėdoje, ilgai svarstyti, kuo užsiimti, neteko. Laimingas atsitiktinumas suvedė su žmonėmis, vėliau tapusiais asociacijos IKRA komanda. Šitaip sumanymas pajudėjo įgyvendinimo link.
– Organizuoti tokį festivalį nuo nulio – sudėtinga?
– Per septynerių metų patirtį šioje srityje yra susiformavęs pažinčių tinklas. Jis labai pagelbėja kviečiantis dalyvius, buriant įvairių sričių profesionalus. Drauge skatiname renginyje dalyvauti ir klaipėdiečius. Ne paslaptis, kad uostamiestyje mados dizaino srityje pluša vienetai, tad mėginame augintis jaunimą, kuris domisi šia sritimi. Man susidarė įspūdis, kad žmonių norą kurti slopina galimybių prisistatyti viešai stoka. Taigi Klaipėdoje mados festivalio laukė žalia šviesa.
Labiau menininkė nei dizainerė
– Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamiesi kolekcijas?
– Pati jaučiuosi labiau menininkė nei dizainerė, nors iš odos yra tekę kurti tiek meno objektus, tiek praktiškus daiktus – avalynę, aksesuarus. Tikriausiai dėl šio dvilypumo daikto praktiškumas man nėra prioritetas. Į mados renginį žvelgiu plačiau, mėgindama numatyti tendencijas, tiesiog fiksuoti įdomius kūrėjų sprendimus. Šitaip gatvės mada ir grynasis menas nuolat maitina vienas kitą. Stebėti šį vyksmą – įtraukiantis žaidimas. Žaidimas yra ir mados pristatymas – man labai patinka meno performansų elementai.
– Šiųmečio renginio partneriu tapęs Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje paskatino partnerystę su Skandinavijos šalimis bei Kaliningrado kūrybinių industrijų atstovais. Kuo įdomus šis bendradarbiavimas?
– Pirmiausia jis leido įgyvendinti Baltijos šalių mados festivalio užmojį. Sukvietę lietuvius ir svečius į bendras kūrybines dirbtuves, ne tik mokėmės, bet ir susibičiuliavome. Man atrodo, kad gyvenime viskas vyksta per bendravimą, per asmeniškumą, kurį ir reikia skatinti. Dažnai daug vaisingiau yra ne tos pačios srities specialistų susitelkimas vienam tikslui, o skirtingas patirtis turinčių bendraminčių veikla, įgaunanti netikėtą formą ir džiuginanti rezultatais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karališkas Klaipėdos festivalio akcentas: „Ugnies ir vandens muzika“ su ugnies fakyrų pasirodymu
Rugpjūčio 14 d., 21.30 val., senajame elinge bus pristatyta IV-ąjį tarptautinį Klaipėdos festivalį, kviečiantį iškilmingai ir pakylėtai švęsti Lietuvos narystės ES dvidešimtmetį, užversianti programa „Ugnies ir vandens ...
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 29–rugpjūčio 4 d.
Liepos 29 d. Parkas prie Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus: 8.30 val. sporto klubo „Pantera“ treniruotės pagal projektą „Lavink greitį, reakciją ir balansą ant BELLICON batutų“. Liepos 30 d. Senoji Zapy&s...
-
Lietuvos ambasadoje Paryžiuje – išskirtinė paroda minint lietuvių olimpinio debiuto šimtmetį13
Lygiai prieš 100 metų Paryžiuje Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto. Simboliška, kad po lygiai šimtmečio Prancūzijos sostinėje vėl vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Kol miestas jau alsuoja olimpinių žaidynių ritmu, Lietuvo...
-
Mirė garsus vokiečių kompozitorius W. Rihmas
Wolfgangas Rihmas, vienas įtakingiausių pokario kartos vokiečių kompozitorių, mirė penktadienį, sulaukęs 72 metų, pranešė jo žmona. ...
-
Bokštas laukia kūrėjo: tituluoto menininko darbai miestą puošia ne vieną vasarą3
Išskirtinio kūrybiškumo siela, ilgametis Jūros šventės dailininkas klaipėdietis Anatolijus Klemencovas, ne vieną vasarą miestą puošęs įsimintinomis skulptūromis, ženklų pėdsaką kartu su savo sūnumis Romanu ir Ilja pal...
-
Rašytoja S. Poisson: man nėra savaime suprantamų dalykų
„Vertinu literatūrą, kuri apnuogina, prisikasa iki šaknies, prapjauna skaudamą pūlinį“, – sako rašytoja Sara Poisson. Nepatogių temų autore vadinama kūrėja išleido naujausią savo romaną „Šito gyven...
-
Aktorė E. Rimšelė: geriausias sprendimas – keisti dalykus, kurie netenkina
Prieš dešimtmetį teatro duris užvėrusi aktorė Eglė Rimšelė tuo metu nė neįtarė, kad tai bus geriausias sprendimas jos gyvenime. Teatrą moteris iškeitė į fotostudiją, kurią padedama artimųjų įsirengė savo namuose. F...
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai5
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
S. Tatzas: kolekcionuoti meną – ne tik turėti, bet ir jį rodyti1
Alytuje gimęs, Niujorke gyvenantis žinomas kineziterapeutas, meno kolekcininkas Shmuelis Tatzas – ryški ir įsimintina asmenybė. Jo domėjimasis litvakų (iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilusių žydų) daili...