- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos kino akademijos, vienijančios daugiau kaip 2700 iškilių Europos kino profesionalų, gretas papildė dar vienas kūrėjas iš Lietuvos – kino režisierius Tomas Donela.
„Džiaugiuosi priimtas į tokią garbingą draugiją. Visą Europą apimanti kino geografija reiškia ne tik profesinius kontaktus, bet ir savo paties darbų vertinimą platesniame kontekste, kuris išeina už Lietuvos ribų. Svarbu ir tai, kad akademijoje vis daugiau kino profesionalų iš Lietuvos," – kalbėjo režisierius.
T. Donelos debiutinis filmas „Išakėtas krantas„ (1991) pelnė Angers (Anžero, Prancūzija) festivalio prizą, o juosta „Atsisveikinimas“ (2010), kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Dainius Kazlauskas, atrinkta į Manheimo festivalio konkursinę programą. Šiuo metu režisierius kuria dokumentinį filmą „Nespalvoto kino Maestro„ apie iškiliausią lietuvių kino operatorių Joną Gricių ir įsigijo teises ekranizuoti Antano Šileikos romaną „Pogrindis“ apie lietuvių partizanų kovas.
Europos kino akademiją (EKA) 1989 m. įsteigė 40 kino kūrėjų iš visos Europos, jos pirmuoju prezidentu buvo išrinktas švedų kino ir teatro režisierius Ingmaras Bergmanas. Pagrindinis Europos kino akademijos tikslas – skleisti ir remti Europos kino meną. Ryškiausias kasmetinis Akademijos renginys – Europos kino akademijos apdovanojimų ceremonija, kurioje įteikiama 18 kategorijų apdovanijimai. EKA apdovanojimus Lietuvoje yra pelnę režisieriai Š. Bartas, A. Matelis ir A. Stonys. Šiuo metu Akademijai priklauso dešimt kino profesionalų iš Lietuvos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karališkasis mecosopranas dama S. Connolly: scenoje man svarbiausia atskleisti savo personažo esmę
Gegužės 31 d. Pažaislio muzikos festivalį pradės prancūziškosios romantikos kūrinių programa, kurią pristatys britų karališkasis mecosopranas dama Sarah Connolly kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu si...
-
Seimas svarstys siūlymą 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimas imasi svarstyti iniciatyvą paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes1
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...