Ar galite patikėti, kad pirmieji mūsų planetoje gyvenę žmonės susidurdavo su tokiomis pat problemomis, kurios rūpi ir mums? Jei ne, pažiūrėkite „Krudžius“.

Amžinai aktuali satyra
Dabar jau nieko nebestebina, kad populiarūs filmai lengvai virsta komiksais. O maždaug prieš du dešimtmečius kine paplito atvirkštinis procesas. 1994 m. režisierius Brianas Levantas pasikėsino į garsųjį animacinį serialą „Flinstounai“, kurį, remiantis amerikietiška statistika, visame pasaulyje žiūrėjo per 300 mln. žmonių. Taip animaciniai urvinės civilizacijos herojai tapo gyvais ir ne mažiau juokingais personažais. Vaikams ir jaunimui patiko filmo humoras ir nuotykiai, suaugusieji įvertino subtilų autorių talentą, šiuolaikinio amerikietiško mentaliteto satyrą ir ironišką nekintančių žmogiškųjų ydų paveikslą.
2000-aisiais pasirodė ne mažiau juokingi taip pat B.Levanto režisuoti „Flinstounai: Viva Rok Vegase“, kuriuose buvo papasakota pirmojo filmo priešistorė.
O dabar ekranuose pasirodo pilnametražis animacinis filmas „Krudžiai“, kuriame optimizmo jokiose situacijose neprarandanti akmens amžiaus šeimynėlė labai primena modernaus pasaulio personažus. Ir tai suprantama – juk nuo tų laikų, kai urviniai žmonės išmoko kalbėti, jų tarpusavio santykiai beveik nepakito: vaikai neklauso tėvų, žmonos dėl visko priekaištauja savo vyrams, o moteris šiame amžiname lyčių kare aktyviai palaiko jų motinos.

Mano urvas – mano tvirtovė
Pirmieji „Krudžių“ kadrai populiariai iliustruoja natūralios atrankos teoriją, kuri paaiškina, kad kovoje už būvį išlieka stipriausi. Krudžių kaimynus ištiko nepavydėtinas likimas (vienus prarijo milžiniška gyvatė, kitus mirtinai sugėlė uodai, o trečius išnaikino gripo infekcija). Galiausiai po žemės drebėjimo išgyveno tik Krudžiai. Tikriausiai todėl, kad elgėsi pagal taisykles, užrašytas ant akmeninio būsto sienų. O šios taisyklės draudė beveik viską, kas žmogaus gali laukti už gimtųjų namų sienų. Visas šias taisykles kartu su būstu pasiglemžė įsismarkavusi stichija. Todėl linksmajai šeimynėlei tenka ieškoti naujo prieglobsčio ir sukti galvas, kaip išgyventi priešiškoje aplinkoje.
Labiausiai gyvenimas naujoje oloje nepatinka vyresniajai Krudžių dukrai Ip. Ji jau tokio amžiaus, kai norisi nebepaisyti tėvų draudimų ir labiausiai už viską rūpi pačiai išmėginti visas nepažįstamo pasaulio pagundas.

Progresas visada ima viršų
Amžini kaip pasaulis vaikų ir tėvų konfliktai su nauja jėga įsižiebia tą naktį, kai nuotykių trokštanti smalsioji Ip susipažįsta su jaunu klajokliu, mokančiu tai, ko nesugeba padaryti net jos tėtis.
Vaikinas moka uždegti ugnį. Bet šis argumentas iš pradžių tėčiui Gragui neatrodo toks svarbus, kad jis pripažintų akivaizdų progreso pranašumą prieš gyvenimo praktikos padiktuotą sumanumą. Vis dėlto pamažu konservatyvų požiūrį ima keisti elementari išlikimo logika. Galų gale, karštą kepsnį valgyti kur kas maloniau, negu kramtyti kietą ką tik nudobto mamuto mėsą. O ir jaunoje galvoje gimstančios pasakos negąsdina tamsoje slypinčiais siaubais, bet vilioja pasprukti į magiškus tolius.

„Krudžiai“ („The Croods“) ****
Animacinė komedija. JAV, 2013 m. Rež. Kirkas De Micco, Chrisas Sandersas.
veiksmas 2
humoras 2
įtampa 2
erotika 0
siaubas 1
Nuo 2013 03 22
Trukmė 98 min.