- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ trečiadienį rengia kūrybinį vakarą I.Simonaitytės bibliotekoje.
Vakare bus trumpai pristatyta 22 metus gyvuojančios „Aukuro“ bendrijos veikla, aukuriečiai dalysis įspūdžiais iš nacionalinio bendruomenių konkurso „Tikime laisve“, apžvelgs chorinės kultūros Klaipėdoje tradicijas ir perspektyvas.
Susirinkusiems koncertuos šių metų konkurso „Sidabriniai balsai“ laureatas Klaipėdos koncertų salės mišrus choras „Aukuras“ (choro vadovas Alfonsas Vildžiūnas) ir Žvejų rūmų moterų ansamblis (vadovė Judita Kiaulakytė).
Renginį ves chorvedys dr. Arvydas Girdzijauskas.
„Aukuro“ bendrijos vakaronė vyks lapkričio 17 d. 18 val. I.Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus Manto g. 25).
Žiupsnelis istorijos
1988 m. lapkričio 11 d. įkurta Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ neatsitiktinai pasirinko šį įpareigojantį vardą. Siekta ne tik priminti, bet nors iš dalies ir pratęsti „Aukuro“ – tos garsiosios prieškario Klaipėdos „Draugijos tautos kultūrai remti“ – veiklą ir idėjas.
Tautos Atgimimo metais „Aukuro“ bendrijos iniciatoriams rūpėjo suburti visas Klaipėdos miesto chorų pajėgas, koordinuoti suaugusiųjų ir vaikų, jaunimo chorų bei ansamblių veiklą, remti naujas choro dirigentų, muzikos mokytojų iniciatyvas. Sudėtingo vadybos ir administravimo darbo tuomet ėmėsi patyręs pedagogas ir organizatorius Antanas Milinauskis.
Jau pirmieji veiklos metai pakooregavo numatytas gaires, net ir veikimo arealą – bendrija tapo visos Žemaitijos ir pamario krašto chorinio judėjimo centru. Tokia ji liko ir šiandien, praėjus 22-iems metams.
Galingoji Atgimimo banga atkėlė vartus į pasaulį, suteikė galimybę pažinti beveik nežinomą turtingą pasaulio lietuvių išeivijos muzikinę kultūrą. 1989-ųjų pavasarį „Aukuro“ bendrija inicijavo atsakingą idėją – talkinant to meto Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetų muzikinėms katedroms, buvo surengta Mažosios Lietuvos ir lietuvių išeivių muzikinei kultūrai skirta mokslinė konferencija bei kelių koncertų ciklas. Iniciatyva tapo neeiliniu įvykiu visos Lietuvos muzikiniame gyvenime. Vėlesniais metais buvo surengtos dar dvi tokios konferencijos, į kurias pakviesti mielai atvyko svečiai iš užjūrio, buvę klaipėdiečiai – kompozitoriaus Stasio Šimkaus sūnus, taip pat kompozitorius ir pianistas Algis Šimkus su žmona, bendrapavardis australas Vaclovas Šimkus, „Aukuro“ bendrijos garbės nariu tapęs kompozitorius Jeronimas Kačinskas su žmona.
Per visą „Aukuro“ bendrijos gyvavimo laiką, nuolat bendraujant su daugeliu muzikų ir organizacijų išeivijoje, buvo sukauptas didžiulis vertingas mūsų išeivijos muzikinės kultūros archyvas. Jo ilgamečio kuratoriaus Roberto Varno surinktos vertybės po dešimtmečio labdaringai buvo perduotos tuomet ką tik įsikūrusiam Klaipėdos universiteto Muzikologijos institutui.
„Aukuro“ bendrijos iniciatyva Klaipėdoje surengta ne viena didžiulė dainų šventė, skirta šio krašto praeities garbingiesiems – S.Šimkui, J.Žilevičiui, J.Švedui, J.Karosui, Vydūnui, suorganizuotas ne vienas respublikinis vaikų ir jaunimo chorų festivalis, daugybė jubiliejinių koncertų, išleista ne viena garso įrašų kasetė ir plokštelė, keletas spaudos leidinių.
Vienas svarbiausių „Aukuro“ bendrijos tradicinių renginių, tapęs vieninteliu tarptautinu iki šiolei šalyje, – Stasio Šimkaus chorų konkursas. Prasidėjęs dar 1976-aisiais Vytauto Blūšiaus ir grupės iniciatyvių chorvedžių pastangomis, šis konkursas, remiamas miesto Savivaldybės, kitų institucijų, kas antri metai vyksta iki šiol, suburdamas daugelį žymių Lietuvos bei užsienio šalių chorinių kolektyvų. Vis augantis jo tarptautinis prestižas atkreipė jau ne vieno garsaus Europos kolektyvo bei žymių muzikų – vertinimo komisijos narių dėmesį.
„Aukuro“ chorinei bendrijai nuo pat jos gimimo dienos iki šiolei visuomeniniais pagrindais vadovauja kas metai renkama bendrijos taryba ir jos pirmininkas. Pirmuosius 14 metų jai vadovavo R.Varnas, nuo 2001-ųjų šias pareigas perdavęs Algiui Zaborui, o nuo 2006 m. Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ pirmininkas yra Klaipėdos universiteto docentas Algirdas Šumskis.
Jo teigimu, „bėgantis laikas „Aukuro“ chorinės bendrijos istorijoje palieka savo žymes – pamažu kinta jos veiklos pobūdis, metodai... Tačiau, matyt, niekada nepasikeis svarbiausioji jos misija – visapusiškai, nuolat puoselėti nacionalinę chorinę kultūrą, ypatingą dėmesį skiriant šiam savitam ir nuostabiam Vakarų kraštui“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sekmadienį Paberžėje šv. Mišias aukos R. Doveika: rengiamas įspūdingas koncertas
Paskutinį birželio sekmadienį visi išsiilgę ramybės, pabėgimo nuo miesto šurmulio, gamtos jaukumo ir svarbiausia – geros, kokybiškos muzikos, kaip jau tapo įprasta, rinksis Paberžėje (Kėdainių r.). Tradiciškai, mini...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Muziejus ieško eksponatų apie reivo kultūrą
Lietuvos nacionalinis muziejus ieško eksponatų apie elektroninės šokių muzikos – reivo – kultūrą ir istoriją. ...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Teismas konkurso į M. Mažvydo bibliotekos vadovus rezultatus pripažino negaliojančiais2
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje buvęs Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas siekė būti grąžintas į eitas pareigas, nutarė pernai įvykusio konkurso į įstaigos vadovus r...
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės3
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
100-mečio šventė Kaune: esmė – ugdyti tautos vienybės dvasią16
Prieš 100-metį Kaune buvo surengta pirmoji Dainų šventė. Jos organizatoriams teko rūpintis net šienu. Dabar rūpesčiai – kitokie. Tačiau esmė ta pati – ugdyti tautos vienybės dvasią. ...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...