- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas garsiausių mūsų laikmečio humoro meistrų Jevgenijus Petrosianas (Olgos Ryžajos nuotr.) ir pats dažnai juokiasi, bet pajuokavimą sako įvertinantis tik tada, kai jis sąmojingas.
Ką sukūrė geriausio
Tik du koncertus Lietuvoje – penktadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje ir šeštadienį Vilniaus „Pramogų arenoje“ surengsiantis Rusijos liaudies artistas J.Petrosianas švenčia įspūdingą 50 metų scenoje jubiliejų.
Jis žinomas ne tik kaip charizmatiškas humoristas, bet ir kaip talentingas rašytojas, režisierius, televizijos laidų vedėjas bei kūrėjas, Estrados miniatiūrų teatro pradininkas.
Didžiajame J.Petrosiano benefise „50 metų scenoje“ bus galima išgirsti ir išvysti tai, ką maestro sukūrė geriausio savo įspūdingame gyvenimo kelyje.
Garsusis Rusijos humoristas J.Petrosianas gimė 1945-aisiais Baku mieste Azerbaidžane, žydo ir armėnės šeimoje. Jaunystėje kultūros namuose, klubuose skaitė eiles, vadino, vedė renginius, vėliau vaidino teatre. Nuo 1962 m. pradėjo pasirodymus profesionalioje scenoje. Vedė įvairias laidas, dalyvaudavo humoro šou („Anšlagas“, „Juoko panorama“, „Kreivas veidrodis“). Taip pat yra parašęs keletą humoristinių knygų.
Rusų humoro grandas
Prieš daugelį metų J.Petrosianas atvyko į Maskvą vedamas vienintelio tikslo – tapti artistu, nes jau būdamas 13-os žinojo, jog jo gyvenimas – scena. Baigęs Rusijos estrados meno kūrybines dirbtuves, kur jo pedagogai buvo Rina Zelionaja ir Aleksejus Aleksejevas, 1962 m. J.Petrosianas debiutavo Maskvos estrados teatre ir iškart atkreipė žiūrovų, teatro bendruomenės ir kritikų dėmesį. Spaudoje sumirgėjo straipsniai apie jauną ir labai talentingą konferansjė, apie sužibusią naują žvaigždę estrados padangėje.
J.Petrosianas nepasitenkino vien konferansjė amplua. Ieškodamas naujų išraiškos formų, jis perėjo į humoro žanrą, sukurdamas naują solinę programą „Monologai“, kuri tapo Estrados miniatiūrų teatro pradžia. Dabar jį nuolat galima pamatyti rusų televizijų laidose. Jis daug gastroliuoja ir koncertuoja gyvai.
Maestro repertuaras – didžiulis. Ir, anot humoristo, jis atnaujinamas kas mėnesį štai jau pusė amžiaus. J.Petrosianas yra nacionalinio folkloro patriotas ir įsitikinęs, kad rusų liaudies humoras – pats ryškiausias. Jį maestro tyrinėjo ir galiausiai parašė net kelias knygas apie tai.
Įkvepia publika
Paklaustas, kodėl dabar daugiau humoro nei satyros, J.Petrosianas atsakė: „Tokie laikai. Persitvarkymo metais, pavyzdžiui, aš buvau vienas iš pačių turbūt „aštriausių“ artistų. Mes su mano autoriais pirmieji atvėrėme daugelį aktualių temų. Anksčiau už laikraščius, prieš dvejus trejus metus. Mes estradoje pradėjome kalbėti apie generalinį sekretorių, komunistų partiją, Leniną – apie ką tik norite. Prisimenu, uošvis tada mane gąsdino kaip tame filme: „Tave pasodins“. Bet mane įkvėpdavo džiaugsmingos žiūrovų akys. Tai tęsėsi iki 1991-ųjų pabaigos. O kai 1992-ųjų reformos visiems sukėlė šoką, aš supratau, kad turiu paprasčiausiai linksminti žmones, kad juos nuraminčiau, sukurčiau pozityvią nuotaiką. 1995-aisiais šokas praėjo, ir vėl mano monologuose ir feljetonuose suskambo aštrios politinės temos. O artėjant 2000-iesiems man atrodė, kad mums, humoristams, kaip ir daugelyje kitų šalių, atėjo laikas aiškintis žmonių tarpusavio santykius. O politiką reikia palikti laikraščiams“.
Dažnai pasirodantis televizijoje J.Petrosianas tvirtino, kad vis dėlto pirmenybę teikia gyviems pasirodymams scenoje: „Aš – teatro estrados artistas. Salėje vyksta gyvas bendravimas, kuris sujungia artisto ir publikos energetiką. Tuo ir gyvas jo didenybė Teatras“.
Ir gyvenime J.Petrosianas dažnai juokiasi, sako, jį gali prajuokinti įvairūs dalykai. „Bet pajuokavimą aš įvertinu, kai jis sąmojingas“, – sakė artistas. Anot jo, juoksis salė ar ne, iš anksto nė vienas profesionalas pasakyti negali. „Tai galima numatyti kaip orą, – šypsojosi jis. – Kai kurie kolegos sako, kad aš atspėju dažniausiai. Bet, nepaisant to, žiūrovų salė protingesnė už bet kokį profesionalą. Tai intelekto ir humoro jausmo junginys. Ir būtent ji, ši salė, juokdamasi objektyviai įvertina, ar tai šiandien juokinga mūsų visuomenei, ar ne.“
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdos festivalis ant marių kranto: apie maištaujančią žmogaus dvasią pasakos „Carmina Burana“
Praėjusių metų Klaipėdos festivalio kulminacija tapęs videografinis spektaklis pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ rugpjūčio 8 dieną 22.30 valandą publikos prašymu grįžta į senąjį elingą. ...
-
Medijų fondas pratęs paramos žiniasklaidai konkursus programoms, kur liko nepadalintų lėšų
Medijų rėmimo fondas ketvirtadienį nusprendė pratęsti konkursus tose programose, kur paskirsčius finansavimą pagal paraiškas liko nepanaudotų lėšų. ...
-
Apie nurašomas knygas bibliotekos privalės paskelbti viešai
Kultūros ministerija nustatė bibliotekų nurašytų knygų perdavimo tvarką, apie tokias knygas bus privalu paskelbti viešai. ...
-
R. Vikšraičio žmogus apnuogina ne tik savo kūną, bet ir visuomenės žaizdas3
Tie, kas bent kiek labiau domisi fotografijos menu, į klausimą, kas yra Lietuviško kaimo grimasų metraštininkas, atsakytų nesusimąstę. Rimaldas Vikšraitis. Vienų kritikuojamas, kitų vadinamas pasaulinio lygio kūrėju. Unikalaus br...
-
Ant Lietuvos nacionalinio dramos teatro stogo atidaryta nauja terasa1
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) trečiadienio vakarą oficialiai atverta terasa ant stogo „Rooftop Bar 3 Mūzos“. Planuojama, kad naujoje erdvėje vyks akustiniai vakarai, koncertai ir kiti renginiai. ...
-
Sekmadienį Paberžėje šv. Mišias aukos R. Doveika: rengiamas įspūdingas koncertas1
Paskutinį birželio sekmadienį visi išsiilgę ramybės, pabėgimo nuo miesto šurmulio, gamtos jaukumo ir svarbiausia – geros, kokybiškos muzikos, kaip jau tapo įprasta, rinksis Paberžėje (Kėdainių r.). Tradiciškai, mini...
-
Lietuvos etnografijos muziejus – 50 metų atviras lankytojams: kviečia kartu paminėti jubiliejų1
Lietuvos etnografijos muziejus (LEM) įkurtas 1966 m., o lankytojams oficialiai atidarytas 1974 m. birželį. Šiemet sukanka 50 metų, kaip muziejus yra atviras lankytojams. Birželio 30 d. 11 val. muziejus kviečia kartu paminėti šią jubilieji...
-
Muziejus ieško eksponatų apie reivo kultūrą
Lietuvos nacionalinis muziejus ieško eksponatų apie elektroninės šokių muzikos – reivo – kultūrą ir istoriją. ...
-
Pažaislio muzikos festivalyje – premjeros ir atradimai
Paskutinę birželio savaitę Pažaislio muzikos festivalis pakvies publiką į tris išskirtinius koncertus, o du iš jų vyks pagrindinėje festivalio erdvėje – paslaptinga aura alsuojančiame Pažaislio vienuolyno kiemelyje. ...
-
Teismas konkurso į M. Mažvydo bibliotekos vadovus rezultatus pripažino negaliojančiais2
Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurioje buvęs Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vadovas Renaldas Gudauskas siekė būti grąžintas į eitas pareigas, nutarė pernai įvykusio konkurso į įstaigos vadovus r...