- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusį penktadienį skaitytojai Vilniaus mokytojų namuose sutiko debiutuojančio rašytojo Marijaus Širvinsko-Gailiaus novelių rinkinį „Šlapias spalis“. Rašytojų sąjungos pirmosios knygos konkursą laimėjusio autoriaus kūriniuose santykis su realybe šviesus, todėl jis nepavirsta cinizmu, atsainumu, abejingumu – per knygos pristatymo renginį atkreipė dėmesį literatūros tyrinėtojai.
Literatūrologas Regimantas Tamošaitis pastebėjo, kad „Šlapiame spalyje“ išskleidžiami skirtingi kultūriniai kontekstai, skirtingos socialinės erdvės yra tarsi gyvenimo kaleidoskopas, kuriame asmenybė bando pamatyti ir save. „Ši knyga – ypatingas rašymas. Tai jauno žmogaus įsirašymas į gyvenimą, savo patirčių reflektavimas kultūriniame kalbos lygmenyje, savo gyvenimo apmąstymas ir tos realybės, kurioje yra atsidūręs žmogus, įvardijimas“, – pasakojo literatūrologas.
Jo žodžiais, M. Gailius yra atviras gyvenimui, ekstravertiškas, labai komunikabilus. „Kaip menininkas Marijus turi gerą dovaną – sugeba įsijausti ne tik į jauno žmogaus saviraišką, bet ir kitokią psichologiją – kito amžiaus veikėjus“, – sakė R. Tamošaitis. – Marijus ypač tiki jauno žmogaus gyvybine jėga – tai moralinis, šviesus, aiškus gyvenimo matymas. Todėl jo kūriniuose santykis su realybe nepavirsta cinizmu, atsainumu, abejingumu.“
R. Tamošaičio teigimu, viena svarbiausių knygos temų – personažų bandymas susikurti autentišką, asmenišką santykį su gyvenimu per kitą žmogų. „Ne vienas kūrinys skirtas jaunų žmonių bendravimui, kur susiduria ir konfliktuoja du charakteriai – labai ryškūs patys sau, tokie ryškūs, kad dar negali pamatyti ir kitos žvaigždės šalia, priimti kito asmens artumo ir tokio, koks ji yra. Todėl tuose santykiuose atsiranda netikėtų konfliktų, nesusipratimų, kurie paliečia giliausius žmogaus prigimties dalykus, instinktus. Bet pozityvu tai, kad tie skaudūs dalykai netampa pretenzija, kerštu; ieškoma sprendimo, žmogus vis tiek eina į žmogų“, – teigė Vilniaus universiteto docentas literatūrologas.
Literatūros tyrinėtojas Saulius Vasiliauskas apibendrino knygoje skleidžiamas temas: tai emigracija, sovietmečiu augusios ir nepriklausomybės kartų skirtumai, nykstanti provincija, tautiškumas, religija ir jos reikšmės visuomenėje nykimas. „Emigracija knygoje suprantama nebūtinai kaip išvykimas į kitą šalį, bet kaip ir išvažiavimas iš provincijos į miestą. Emigracija čia dar vadinama evakuacija“, – kalbėjo S. Vasiliauskas.
Anot jo, naujoji karta, nors gyvenanti ir auganti nepriklausomoje Lietuvoje, knygoje „Šlapias spalis“ suprantama kaip pati turinti problemų ir žaizdų, ateinančių iš istorinės praeities arba kylančių ir modernybės iššūkių.
Rašytojas, Vilniaus mokytojų namų vadovas Juozas Žitkauskas nepasikuklino pradedantįjį autorių palygindamas su pasauline literatūros pažiba. „Kai perskaičiau „Šlapią spalį“, pagalvojau: na štai, į lietuvių literatūrą pagaliau ateina lietuviškas Harukis Murakamis, tik dar stipresnis, koncentruotesnis, – sakė jis. – Marijų galima siųsti į auditorijas, kurioms gerokai per šešiasdešimt – į tą nuolat niurzgančią vyresniųjų minią, sakančią, kad tarp jaunimo, taip pat ir jaunųjų literatų, nieko gero, kad neįmanoma suprasti, ką jie rašo, kad jiems nerūpi lietuviškumas.“
Galiausiai docentas R. Tamošaitis pripažino, kad „Šlapiame spalyje“ perskaitęs apie Paryžių šio miesto pradėjo nemėgti dar labiau. „Net jei niekada nesu ten buvęs. Vien snobai susirinkę su rašytoju Valdu Papieviu. Bet knygoje ne vietos kaip Paryžius yra svarbūs, o žmogaus tapsmas tame įvairiame pasaulyje“, – pridūrė literatūrologas.
Knygoje Paryžius yra viena dažniausių vaizduojamų erdvių. Prancūzijos sostinė čia sudaro kontrastą su Palanga, kur veikėjai randa užuovėją, ramybę ir saugumą. „Šlapią spalį“ nuo sausio mėnesio jau galima įsigyti šalies knygynuose.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kultūros ir sporto renginiai Kauno rajone liepos 29–rugpjūčio 4 d.
Liepos 29 d. Parkas prie Tado Ivanausko Obelynės sodybos-memorialinio muziejaus: 8.30 val. sporto klubo „Pantera“ treniruotės pagal projektą „Lavink greitį, reakciją ir balansą ant BELLICON batutų“. Liepos 30 d. Senoji Zapy&s...
-
Lietuvos ambasadoje Paryžiuje – išskirtinė paroda minint lietuvių olimpinio debiuto šimtmetį13
Lygiai prieš 100 metų Paryžiuje Lietuva sulaukė savo olimpinio debiuto. Simboliška, kad po lygiai šimtmečio Prancūzijos sostinėje vėl vyksta vasaros olimpinės žaidynės. Kol miestas jau alsuoja olimpinių žaidynių ritmu, Lietuvo...
-
Mirė garsus vokiečių kompozitorius W. Rihmas
Wolfgangas Rihmas, vienas įtakingiausių pokario kartos vokiečių kompozitorių, mirė penktadienį, sulaukęs 72 metų, pranešė jo žmona. ...
-
Bokštas laukia kūrėjo: tituluoto menininko darbai miestą puošia ne vieną vasarą3
Išskirtinio kūrybiškumo siela, ilgametis Jūros šventės dailininkas klaipėdietis Anatolijus Klemencovas, ne vieną vasarą miestą puošęs įsimintinomis skulptūromis, ženklų pėdsaką kartu su savo sūnumis Romanu ir Ilja pal...
-
Rašytoja S. Poisson: man nėra savaime suprantamų dalykų
„Vertinu literatūrą, kuri apnuogina, prisikasa iki šaknies, prapjauna skaudamą pūlinį“, – sako rašytoja Sara Poisson. Nepatogių temų autore vadinama kūrėja išleido naujausią savo romaną „Šito gyven...
-
Aktorė E. Rimšelė: geriausias sprendimas – keisti dalykus, kurie netenkina
Prieš dešimtmetį teatro duris užvėrusi aktorė Eglė Rimšelė tuo metu nė neįtarė, kad tai bus geriausias sprendimas jos gyvenime. Teatrą moteris iškeitė į fotostudiją, kurią padedama artimųjų įsirengė savo namuose. F...
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai5
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
S. Tatzas: kolekcionuoti meną – ne tik turėti, bet ir jį rodyti
Alytuje gimęs, Niujorke gyvenantis žinomas kineziterapeutas, meno kolekcininkas Shmuelis Tatzas – ryški ir įsimintina asmenybė. Jo domėjimasis litvakų (iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos kilusių žydų) daili...
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva1
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...