- Artūras Morozovas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadaise tik šalies centrinėje dalyje esančiame Lielvardės regione paplitusi raudonų ir baltų spalvų juosta šiandien yra tapusi ne tik neatskiriama Latvijos tautinio kostiumo dalimi. Įvairių legendų apipintas liaudies meno kūrinys laikomas ir tikru tautos sakralumo simboliu.
Praktinė juostos nauda
Ši juosta, kildinama nuo XIX a. Lielvardės regiono, kur buvo naudojama tiek buityje, tiek skirta pasipuošti. Yra du Lielvardės juostos variantai – platusis ir siaurasis.
Pasak lielvardiškės A.Pumpuro muziejaus darbuotojos humanitarinių mokslų magistrės Sanitos Kozulinos, platesne juosta juosdavosi vyrai, dirbdami ūkio darbus, – ji atstojo diržą ir suverždavo raumenis, kad dirbdamas nepasitemptų nugaros.
Siauresnysis juostos variantas – daugiau puošybos elementas.
Taip pat pagal juostos juosimo būdą buvo galima pasakyti, ar žmogus susituokęs, ar laisvas. „Siaura juosta juosdavosi merginos, norėdamos susirasti, suvilioti antrąją pusę“, – tautinio simbolio slėpinius atskleidė S.Kozulina.
Peni mitų autorius
Lielvardės juostą gaubia daugybė mistinių legendų, tačiau jų autoriai nėra latviai. „Jei kas pasako, kad latviai turi ką nors unikalaus, mes iškart tuo patikime“, – apie tai, kaip juostas išgarsino užsieniečiai, pasakojo S.Kozulina.
Ypač paplitusios dvi legendos: vieną jų teigia, kad juostos ženkluose yra užkoduota informacija; kita, vokiečių mokslininkės paskleista, legenda, byloja, kad juostoje yra išausta latvių tautos istorija.
„Lielvardėje yra ir gerai žinomas padavimas apie vieną audėją, kuris, iš dalies automatizavęs stakles, išaudė 30 km Lielvardės juostos. Netrukus jis iškeliavo anapilin, o menininko artimieji paskaičiavo, kad nuo namų iki miestelio kapinių yra lygiai 30 km“, – vieną sklandančių legendų prisiminė S.Kozulina.
Sklinda ypatinga energija
Lielvardės juostos slėpinius gerai išnagrinėjusi pašnekovė abejoja šiomis teorijomis, tačiau neneigia, kad yra susidūrusi su mistiniais reiškiniais, susijusiais su Lielvardės juosta.
„Yra sakoma, kad, braukdamas virš juostos delnu, kai kuriose vietose gali pajusti nuo jos raštų sklindančią šilumą ar šaltį. Reikėtų atkreipti dėmesį į simbolius, virš kurių jaučiame energiją", – S.Kozulina prispažino pastebėjusi, kad braukdami juostą, tos pačios profesijos žmonės energiją pajaučia virš tų pačių raštų.
Naudojant simbolių žodynus ar remiantis baltų raštų ženklų samprata, galima bandyti skaityti ženklus, virš kurių jaučiate energiją. Ženklai neturėtų būti skaitomi pavieniui.
„Ženklo reikšmę lemia kontekstas – kokių ženklų apsuptyje jis yra vaizduojamas“, – anot S.Kozulinos, skaitydami Lielvardės juostą, žmonės stengiasi atskleisti savo asmenybės tipą, charakterio ydas ar sužinoti savo ateitį.
Kiekvienas egzempliorius – unikalus
Vis dėlto pati mokslininkė šia juosta labiau žavisi ne dėl abejotinų legendų, bet dėl ypač sunkaus juostos kūrimo proceso.
Kruopščiai dirbanti audėja, dirbdama aštuonias valandas per dieną, juostą išaustų tik per dvi savaites. Todėl šiandien, kai rankų darbas ir laikas yra ypač vertinami, juosta gali kainuoti mažiausiai 500 latų (apie 2 500 litų). Visais laikais, Lielvardės juosta buvo viena iš garbingiausių dovanų.
Lielvardės juostai išausti naudojama raudonai dažyta vilna ir balto lino siūlai. Ji dažniausia yra apie trijų metrų ilgio ir 5–10 cm pločio.
S.Kozulina apgailestavo, kad šiandien yra likę tik keletas senyvo amžiaus Lelvardės juostos audėjų. „Kiekviena audėja turi savitą audimo stilių ir moka juostos raštų kombinacijas, todėl nėra dviejų juostos variantų“, – pastebėjo mokslininkė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje – antrasis Lietuvos Kalėdų senelių sąskrydis2
Vilniuje pirmadienį rengiamas antrasis Lietuvos Kalėdų senelių sąskrydis. ...
-
Šalies vadovai ir kultūros ministras reiškia užuojautą dėl A. Kulikausko mirties
Lietuvos vadovai ir kultūros ministras Simonas Kairys reiškia užuojautą dėl kompozitoriaus ir muzikanto Andriaus Kulikausko mirties. ...
-
Vilniuje pradedama Nacionalinės koncertų salės statyba
Vilniuje, ant Tauro kalno, pirmadienį skelbiama Nacionalinės koncertų salės statybų pradžia – bus įkasta kapsulė ateities kartoms. ...
-
Apie A. Kulikauską: jis iš tiesų gyveno muzikoje1
Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas. Užuojautą dėl kūrėjo mirties pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda bei jį pažinojusieji menininkai ir kūrėjai. ...
-
Mirė kompozitorius ir muzikantas A. Kulikauskas10
Eidamas 74 metus mirė kompozitorius ir muzikantas Andrius Kulikauskas. ...
-
IX forto muziejus ieško rangovo antram renovacijos etapui, ruošia ekspozicijos projektą7
Kauno IX forto muziejus iki gruodžio laukia rangovų paraiškų antro etapo renovacijai, tuo pačiu ruošia ekspozicijos projektą. ...
-
Etnokultūros puoselėtojams – premija: jūs esate tokie vieninteliai Lietuvoje
Daugiau nei 30-metį gyvuojantis Klaipėdos etnokultūros centras (KEC) šiemet apdovanotas Kultūros ministerijos Kultūros centrų premija už pastarųjų penkerių metų aktyvią veiklą. Tad šiandien, lapkričio 16-ąją, klaipėdiečiai buvo ...
-
Kretinga oficialiai tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine
Ketvirtadienį Kretingai oficialiai perduotas Lietuvos jaunimo sostinės titulas. Šios iniciatyvos simbolis – riedlentė, buvo įteikta Kretingos rajono merui Antanui Kalniui. ...
-
Netektis: mirė teatrologas M. Petuchauskas1
Eidamas 94-uosius metus mirė Lietuvos teatrologas Markas Petuchauskas, šeštadienį pranešė LRT. ...
-
Šiauliuose vyks Knygų mugė
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje šeštadienį vyks vienas svarbiausių miesto metų kultūros įvykių – Šiaulių knygų mugė. ...