Lietuvos architektų kompanija "Processoffice" laimėjo konkursą Latvijos nacionalinio dailės muziejaus rekonstrukcijai.

Architektų Vytauto Biekšos, Andriaus Skiezgelo, Roko Kilčiausko, Mariaus Kanevičiaus ir Jerzy'o Stankevičiaus parengtas projektas nugalėjo likusius 27 pretendentus, ketvirtadienį pranešė konkurso žiuri.

"Konkursuose visada kaunasi idėjos, ir šį kartą mūsų jiems pasirodė priimtiniausia. Mes visada tikime, kad mūsų mintis ir idėja yra tinkamiausia konkrečioje situacijoje", - BNS sakė vienas iš dizaino projekto rengėjų R.Kilčiauskas.

Anot vyriausiojo Rygos architekto Janio Dripės, laimėtojų projektas buvo "konservatyvus, atsargus ir pats subtiliausias", jo kūrėjai atsižvelgė į dabartinį Rygos miesto išplanavimą ir nesiūlė išskirtinai modernių sprendimų.

Tuo metu konkurentų pasiūlymų dar nematęs R.Kilčiauskas teigia nemanantis, jog laimėjęs projektas - konservatyvus. Anot jo, "Processoffice" tiesiog atsižvelgė į jautrią ir svarbią Rygos miesto vietą.

"Nemanau, kad jis konservatyviausias - galbūt ten tokia kontroversiška situacija, kad galėjo dauguma siūlyti priestatus ar naujus pastatus ant žemės, o ten yra be galo jautri vieta, galima būtų sulyginti su Vilniaus Lukiškių aikšte. Mūsų sprendimas - manau, kad išieškotas", - kalbėjo R.Kilčiauskas.

"Net ir toks konservatyvumas, kokį įvardijo, sunkiai galėtų būti įgyvendintas Lietuvoje, nes Lietuvos paveldo sergėtojai yra dar aršesni", - pridūrė jis.

"Processoffice" priklauso pagrindinis 10 tūkst. latų (48,7 tūkst. litų) prizas. Antri su 7 tūkst. latų (34 tūkst. litų) laimėjimu liko estai.

Dar vienas Lietuvos architektas Audrius Ambrasas kartu su Latvijos kolega ir dar vienu Latvijos architektų biuru užėmė trečią vietą ir gavo 5000 latų (24,3 tūkst. litų) vertės prizus.

Keturi projektai iš Latvijos, Čekijos ir Lietuvos liko ketvirti, jiems atiteks paskatinamieji 2000 latų prizai.

Muziejaus rekonstrukciją finansuos Rygos valdžia. Techninis rekonstrukcijos ir restauracijos projektas bus ruošiamas kitąmet, statyba galėtų vykti 2012-2014 metais.

Pagrindinį muziejaus pastatą suprojektavo pirmasis direktorius, architektas ir istorikas Wilhelmas Neumannas (Vilhelmas Noimanas). Jis pastatytas 1905 metais. Kasmet muziejų aplanko 70-80 tūkst. žmonių.