Penktadienį Klaipėdoje - „Lietuvininkų vestuvės“. Senoji krašto tradicija virto folkloro spektakliu, kurio premjera uostamiestyje sutampa su svarbiais įvykiais.

Dvi folkloristų sukaktys

Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“  (vad. Rita Šukienė ir Jonas Kavaliauskas)  bei Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro teatras „Aitvaras“ (vad. Jonas Kavaliauskas) pristatys programą „Lietuvininkų vestuvės“,  skirtą „Alkos“ veiklos 30-mečio  ir  „Aitvaro“ 15-mečio sukaktims.

„Alka” - vietos ant kalno, kur būdavo deginamos aukos, vardu pasivadinęs kolektyvas,  įkurtas 1980 m.  Krašto etnokultūrinis palikimas skleidžiamas  muzikuojant  rekonstruotais tradiciniais muzikos instrumentais, šokant folklorinius šokius, vilkint regiono tautiniais kostiumais. Folkloro entuziastai, vadovaujami ilgamečių (V.Morkūnienė ir J.Petrauskas) ir dabartinių vadovų, yra parengę ne vieną tematinę, kalendorinių švenčių programą.  Įsimintinos - klaipėdietiška „Ant jūružių krašto“, žemaitiška „Aukšti kalna“, 25-mečio jubiliejinė programa „Oi kilo, kilo“, Vėlinių programa „Laiškas į anapus“.

Bendro triūso vaisiai

Kolektyvui nesvetimos ir  naujesnės liaudies dainos pateikimo formos. 2004 m. „Alka“ inicijavo folkloro ir džiazo improvizacijų projektą. Išleista kompaktinė plokštelė „Sodalė“ (kartu su šviesios atminties džiazo gitaristu R.Malinausku ir kitais Lietuvos džiazo muzikos atlikėjais). Kartu su vaikų folkloro ansambliu „Vorusnėlė“ vaidinta  folkloriniame spektaklyje „Jau saulelė“ (pagal K.Donelaičio poemą „Metai“). „Alka“ išleido garsajuostę „Ant jūružių krašto“, kompaktinę plokštelę „Jau saulelė“. Ansambliui ėmus vadovauti Ritai Šukienei ir J.Kavaliauskui, „Alkos“ repertuaras gausiai pasipildė Mažosios Lietuvos folkloru. Pastaruoju metu ansamblis sutelkė dėmesį lietuvininkų vestuvinių papročių gaivinimui. Išleista kompaktinė plokštelė „Vestuvinės dainos“ - sudėtinė naujausios programos „Lietuvininkų vestuvės“ dalis.

„Lietuvininkų vestuvės“ - „Alkos“ ir „Aitvaro“ bendro triūso vaisius - folkloro spektaklis, atskleidžiantis XIX amžiaus lietuvininkų vestuvių apeiginius momentus.

Rekonstravo papročius ir apeigas

Papročiai ir apeigos rekonstruoti pagal XIX amžiaus istorinius šaltinius, etnografinę ir tautosakinę medžiagą. „Lietuvininkų vestuvių“ scenarijaus autorius ir režisierius J. Kavaliauskas, programos  meno vadovė - R.Šukienė, kostiumų dailininkė - Elena Matulionienė.  

Programoje atpažįstami pagrindiniai Mažosios Lietuvos vestuvių veikėjai:  piršlienė - kalės liežuvis, piršlys, lietuvininkų vadintas ponu, svočia - žiuponė, iškalba pasižymėję kviesliai ir kvieslės, martvežiai - linksmieji nuotakos palydovai, be kurių botagų pliauškėjimo ir netikėtai driokstelėjančių šūvių neapseidavo lietuvininkų vestuvės.

Pagal istorinius šaltinius

Žiūrovai turės galimybę pasigrožėti įspūdingais pagal istorinius šaltinius dailininkės E.Matulionienės sukurtais šio krašto vestuviniais kostiumais, tradicinėmis lietuvininkų vestuvių puošmenomis bei išgirsti lietuvininkų vestuvines dainas, instrumentinę muziką, oracijas, originalius vestuvių dalyvių dialogus ir kita. Pirmą kartą pristatomi saviti lietuvininkų vestuvių apeiginiai momentai - žvakių uždegimas ant nuotakos vainiko, marčios gaubtuvių ceremonija, marčios garbės šokis, marčios ašarų gėrimas, marčios pietūs.                                       

Tikimasi, kad scenoje atgijusios senosios lietuvininkų vestuvių tradicijos paskatins norą domėtis savo krašto vestuviniais papročiais ir juos pritaikyti šiuolaikinėse vestuvėse.

Projektas gegužės 8-ąją jau pristatytas Vilniaus rotušėje ir gegužės 9-ąją - Kauno kultūros centre „Tautos namai“. Jo rengėjai į premjerą Klaipėdoje kviečia tradicinės kultūros gerbėjus bei „Alkos“ ir „Aitvaro“ bičiulius.

„Lietuvininkų vestuvės“ nemokamai bus rodomos gegužės 14 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje  (Šaulių g. 36).