Kino centre „Multikino“ įvyko lietuvių animacijos klasiko Iljos Bereznicko kūrybos vakaras, kurio metu menininkas pristatė savo pirmąją DVD kolekciją „Baubas and Co“. Šį DVD išleido specializuotų vaizdo prekių parduotuvių tinklas „Videoline“.

Geriausiu lietuvišku animaciniu filmu neoficialiai tituluojamas „Baubas“ pasirodė 1987 metais. Ilja Bereznickas, kuris savo animacijos stilių kildina iš karikatūros, groteskiškai ir ironiškai vaizduoja tėvus, nekreipiančius jokio dėmesio į savo mažametę dukterį. Žiūrėdamas futbolą ir neturėdamas laiko pasakai, tėvas sugalvoja „patį baubiausią iš baubų“, kuris tuoj pasirodys, jei mergaitė neis miegoti ir trukdys jam žiūrėti televizorių. Tačiau mergaitė neišsigąsta, o be galo susidomi Baubu, kuris pasirodo gali būti linksmas ir visai nebaisus... Filmas susilaukė tokios sėkmės, kad Ilja Bereznickas sukūrė dar tris animacinius filmus apie Baubą.

Iljos Bereznicko kūrybos vakare, kurį dar galima pavadinti ir Baubo renginiu, buvo parodyti visi „Baubo“ serijos animaciniai filmai. Vakare dalyvavo „Baubo“ kūrybinė komanda bei ilgamečiai Iljos Bereznicko bendražygiai – scenaristas Pranas Morkus, kompozitorius Andrius Kulikauskas, prodiuseris Šarūnas Jakštas ir kiti.

Renginį vedė Pranas Morkus, kuris, sąmojingai pristatęs „Baubą“, įteikė Iljai Bereznickui raudonų rožių puokštę nuo„slapto gerbėjo“. Tik vėliau išaiškėjo, kad tas slaptasis gerbėjas – seimo narys Česlovas Juršėnas, karikatūrų ir lietuviško kino vertintojas.

Scenoje pasirodė kompozitorius Andrius Kulikauskas, dirbęs su Ilja Bereznicku net prie kelių „Baubo“ serijos filmų. Išraiškinga ir žaisminga kompozitoriaus muzika suteikia ypatingo žavesio tiek filmams, tiek pačiam Baubo personažui. Ilja Bereznickas pajuokavo, kad kvietė Andrių Kulikauską kurti muziką savo filmams tik todėl, kad rado panašumų tarp šio veikėjo ir kompozitoriaus.  

„Aš ir esu Baubas“, – šyptelėjo Andrius Kulikaukas. Jis atliko kelias žavias muzikines kompozicijas, o aktorė Joana Čižauskaitė, įgarsinusi vėlesnius „Baubo“ animacinius filmus, džiazuodama sudainavo baubišką dainelę.

Vakaro metu visi švaistėsi pokštais, vyravo linksma nuotaika, o mažieji kino žiūrovai „Multikino“ kino salėje pradėjo žaisti „baubus“.

Renginyje taip pat buvo parodytas ir puikaus įvertinimo sulaukęs Iljos Bereznicko sūnaus Dano filmas „The Missing Book“, kuris pademonstravo kokį potencialą turi jaunieji Lietuvos dailininkai ir animacijos kino kūrėjai.  

Tačiau nors šalyje tiek daug talentingų kino kūrėjų, animacijos padėtis ypač prasta. Todėl Ilja Bereznickas pasišaipė esą turįs genialų sumanymą lietuviškam animaciniam filmui. Tai būtų filmas, kurio nerėmė Kultūros ministerija – jis trunka vieną kadrą, vieną tuščią juodą sekundę. O filmo titruose – visi Lietuvos animacijos kino kūrėjai.

Menininkas apgailestavo, kad tik tokius animacinius filmus šiandienos sąlygomis galima kurti.

Jei toks filmas vis dėlto bus sukurtas, „Videoline“ pasižada jį platinti. Nesvarbu, kad jis truks tik vieną sekundę, nesvarbu, kad tai bus ne 3D filmas, – svarbiausia, kad tai – lietuviškas animacinis filmas, mūsų istorijos ir kultūros dalis.