- Vaida Milkova
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Linijinių šokių šokėjos skina laurus
Kauno šokių klubo „Viena linija“ šokėjoms savaitgalį Rygoje vykęs 4-asis Baltijos šalių linijinių ir kantri šokių čempionatas buvo itin sėkmingas. Iš čempionato kaunietės grįžo su šešiais apdovanojimais.
Aukščiausias kauniečių iškovotas apdovanojimas - pirmoji vieta už kantri stiliaus šokio choreografiją. Jis atiteko klubo „Viena linija“ vadovei Renatai Šalaševičienei.
Čepmionate, kuriame dalyvavo pustrečio šimto dalyvių iš įvairių Europos šalių, Lietuvai atstovavo linijinių šokių klubai iš Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Ukmergės, Šilutės, Kauno. Kauniečių klubas „Viena linija“ šiame konkurse dalyvavo ketvirtą kartą. Į Latvijos sostinę vyko moteriška kompanija - dešimt klubo šokėjų. „Konkursuose dalyvaujame savo lėšomis, dėl išlaidų ir užimtumo ne kiekviena šokėja gali sau leisti tokias keliones. Tokiuose renginiuose pasitikriname savo jėgas ir garsiname Kauną“, - juokėsi klubo vadovė. Gruodį iš kantri ir linijinių šokių čempionato Milane kaunietės šokėjos parsivežė keturis apdovanojimus.
Linijiniai šokiai - viena seniausių pasilinksminimo formų, kuria pastaruoju metu užsikrečia vis daugiau lietuvių moterų. „Kodėl? Dėl vienos labai paprastos priežasties - čia nebūtinas partneris“, - populiarumo paslaptį atskleidė R.Šalaševičienė.
Sukurti Amerikoje, septintąjį dešimtmetį atkeliavę į Europą, Lietuvos klubuose linijiniai šokiai įsitvirtino prieš kelis metus. Jie šokami išsirikiavus linijomis, pagal penkių skirtingų ritmų muziką: valsą, polką, ča ča ča, svingą ir funky. Iš pradžių šokėjai mokomi žingsnelių, vėliau juos jungia į atskirus blokus. „Išmokusios šokti vienos, lengvai šoksite ir poroje“, - linijinių šokių privalumus vardijo R. Šalaševičienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Eurovizijos“ atrankos ...
-
Lietuvos futbolo federacijos s...
-
Kauno miesto poliklinikos darb...
-
Žuvusiųjų pagerbimo ceremon...
-
Iškilminga valstybės vėliav...
-
Pilietinė iniciatyva „Perga...
-
Laisvės gynėjų dienos min...
-
Sausio 13-oji Kauno mokyklose...
-
Atminimo laužų uždegimo cer...
-
LKL rungtynėse Kaune susitiko...
-
Vilniuje atverta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“Minint Laisvės gynėjų dieną Vilniuje atidaryta Ukrainos menininkų paroda „Karo lauko menas“. Parodos organizatoriai pažymi, kad eksponuojamais darbais ne tik atskleidžiama karo realybė, bet ir siekiama parodyti, jog net ir sudėtingiausiomi...
-
Olando Kepurės skardis – lankomiausias objektasAplinkosaugininkai pripažįsta, kad Olando Kepurės skardis – vienas lankomiausių šalies objektų. ...
-
Dviejų talentų susitikimas virto kino filmu„Rašydamas matau scenas, mano proza sąmoningai minimalistinė, joje mažai aprašymų“, – taip savo kūrybos kinematografiškumą aiškina rašytojas Jaroslavas Melnikas. Pagal jo apsakymų rinkinį „Roja...
-
Romualdo Augūno skrydis virš kasdienybėsDokumentinės fotografijos žanre kuriantis Romualdas Augūnas pristato personalinę savo kūrybos parodą ir albumą „Skrydis virš kasdienybės“. Jame – netikėtos Kauno spalvos ir rakursai. ...
-
Į Vilniaus knygų mugę atvyks Nobelio premijos laureatė Svetlana AleksijevičĮ Vilniaus knygų mugę atvyks baltarusių rašytoja, politinė aktyvistė, Nobelio premijos laureatė Svetlana Aleksijevič. ...
-
Nepaprasti Kinijos moterų gyvenimai – biografinėje knygoje „Laukinės gulbės“Vienas įtakingiausių XX a. negrožinės literatūros kūrinių – Jung Chang biografinė knyga „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“ iki šiol uždrausta Kinijoje, bet ją jau galime skaityti lietuviškai. Knygą išleid...
-
Prasideda 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis18-ąjį kartą trečiadienį prasideda Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis. ...
-
Birutis su 27 ES šalių kolegomis išreiškė paramą programai „Kūrybiška Europa“Kultūros ministras Šarūnas Birutis kartu su kitų 27-ių Europos Sąjungos (ES) šalių kultūros ministrais laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK). Jame ministrai išreiškė paramą programai „Kūrybiška Eur...
-
Kūrėjas įamžina istoriją: skulptūra turi būti šilta, artima žmogui1Kaune gimęs ir ten mokslus baigęs skulptorius Gintautas Jonkus save laiko klaipėdiečiu. Čia kūrėjas praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, čia jis savo darbais įamžina Klaipėdos istoriją ir jos žmones. Skulptoriaus darbų, skirtų svarbiems &sc...
-
Istorija ir interpretacija: kaip atrodė baltų kariai?3Vytauto Didžiojo karo muziejuje vykstančioje parodoje „Drąsos gijos“ galima išvysti rekonstruotų karinių uniformų, kurios dėvėtos VI–XX a. Tarp eksponatų – ir pagal Taurapilio pilkapio radinius atkurti apdarai, leižiant...