- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagarbą pelnęs Nigerijos romanistas Chinua Achebe (Činua Ačebė), vadinamas šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu, mirė būdamas 82 metų, penktadienį pranešė jo leidėjas.
Kaip nurodo vietos žiniasklaida, rašytojas mirė ligoninėje Bostone, Masačusetse.
Ch.Achebe pasaulyje labiausiai žinomas dėl 1958 metais išleisto romano „Griūtis“ (Things Fall Apart), vaizduojančio susidūrimą tarp britų kolonijinės valdžios ir tradicinės ibų kultūros jo gimtajame pietryčių Nigerijos regione.
Taip pat paminėtini jo romanai „Ne be įtampos“ (No Longer at Ease, 1960) ir „Dievo strėlė“ (The Arrow of God, 1964), kuriuose irgi atskleidžiamas pražūtingas baltųjų valdžios poveikis jo gentainiams.
Pietų Afrikos Respublikos rašytoja Nadine Gordimer (Nadin Gordimer), Nobelio literatūros premijos laureatė, 2007 metais pavadino Ch.Achebe „šiuolaikinės Afrikos literatūros tėvu“, kai jam buvo paskirta Tarptautinė Bookerio (Bukerio) literatūros premija. N.Gordimer tuomet buvo šią premiją paskyrusio žiuri narė.
Pastaraisiais metais Ch.Achebe gyveno ir dirbo profesoriumi Jungtinėse Valstijose, o paskutinė jo darbovietė buvo Rod Ailende įsikūręs Browno (Brauno) universitetas.
1990 metais rašytojas buvo sužalotas per automobilio avariją, po kurios jis buvo prikaustytas prie vežimėlio.
Nors jo kūryba buvo giriama visame pasaulyje, Ch.Achebe taip ir nepelnė Nobelio literatūros premijos, kitaip nei jo tėvynainis Wole Soyinka (Volė Sojinka), tapęs pirmuoju Afrikoje šio apdovanojimo laureatu 1986 metais.
Ch.Achebe gimė 1930 metais ir tapo penktuoju iš šešių vaikų ibų šeimoje, gyvenusioje Ogidžio mieste pietryčių Nigerijoje, kur šios etninės grupės žmonės sudaro gyventojų daugumą. Jo vaikystės metais šalį valdė Britanijos kolonijinis režimas ir aktyviai veikė krikščionių misionieriai.
Savo tėvus rašytojas vadino ankstyvaisiais atsivertėliais į krikščionybę: jo tėvas tapo anglikonų tikybos mokytoju ir keliavo po regioną su Ch.Achebe motina, pamokslaudamas bei mokydamas.
Duodamas interviu literatūros žurnalui „The Paris Review“, rašytojas pasakojo, kaip keitėsi jo požiūris į literatūrą ir kaip jis pamažu pradėjo suvokti, jog knygose afrikiečiai vaizduojami laikiniais.
„Yra puiki patarlė: kol liūtai turės savus istorikus, medžioklės istorija visada šlovins medžiotoją, - sakė jis. - Tai suvokiau tik gerokai vėliau. Kai tai supratau, turėjau tapti rašytoju.“
Nigerija, daugiausiai gyventojų (apie 160 mln.) turinti Afrikos šalis, iškovojo nepriklausomybę 1960 metais, tačiau dėl etninio susiskaldymo ir korupcijos šalį dažnai krėsdavo perversmai bei konfliktai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...
-
Klaipėdos universiteto profesorius ėmėsi meistrauti9
Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Balsys Etnokultūros centre atidarė savo medžio drožinių parodą „Tašau ir tėik“. Žemaičio mokslininko skaptuoti rakandai daugiausiai skirti pirčiai. ...