- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos koncertų salė (KKS) 2013-ųjų muzikinį kalendorių pirmadienį atvers koncertu „Meilės ir gailestingumo altorius“, skirdama jį Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui.
Žinomi, įvertinti, apdovanoti
Kaip tikino KKS direktoriaus pavaduotoja Loreta Narvilaitė, ypatinga jo programa spindės balso grožiu, apgaubs kilnių melodijų palaima. Įtaigiam solisčių Astos Krikščiūnaitės (sopranas), Ievos Prudnikovaitės (mecosopranas), Klaipėdos kamerinio orkestro, Klaipėdos choro „Aukuras“ ir Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ muzikavimui vadovaus Modestas Pitrėnas.
Klaipėdos publika vėl galės žavėtis neseniai Lietuvos nacionalinės premijos laureatu tapusio dirigento pasirodymu. M.Pitrėnas pelnė šį garbingą apdovanojimą už platų kūrybinį mostą interpretuojant klasikinę ir šiuolaikinę muziką bei lietuviškos muzikinės kultūros sklaidą. Dirigavimą ir muzikavimą Lietuvos publikos akivaizdoje jis visada laiko prioritetu. „Ypač malonu dirbti čia, su savais žmonėmis, suprantančiais, ką noriu pasakyti,“ – teigė dirigentas.
Prieš metus šį svarų apdovanojimą gavo dainininkė A.Krikščiūnaitė. Ji įvertinta už Lietuvos ir pasaulio muzikos repertuaro intelektualų ir įtaigų įprasminimą, už išskirtinę vokalo kultūrą. Asta daug koncertuoja tiek svarbiausiose Lietuvos koncertinėse scenose, tiek šalies miestuose ir miesteliuose.
Didžiausi dainininkės I.Prudnikovaitės profesiniai pasiekimai ir įvertinimai dar laukia ateityje. Šiuo metu solinę karjerą, pasirodymus Vilniaus operos teatro spektakliuose bei kituose projektuose, koncertus su orkestrais ji sklandžiai derina su motinyste.
Koncerte „Meilės ir gailestingumo altorius“ skambės XX a. pradžioje kūrusio italų autoriaus O.Respighi vokalinė kompozicija „Il Tramonto“ („Saulėlydis“) ir net trys A.Martinaičio kūriniai. Šis kompozitorius taip pat pelnė Lietuvos nacionalinę premiją bei daug kitų apdovanojimų.
Persmelkti krikščioniška dvasia
A.Martinaičio „Europeana“ styginių orkestrui, pasak autoriaus, yra „virtinė trumpų muzikinių istorijų, užuominų, melodijėlių, kurios kone dešimtmetį plaukiojo be savo uosto, niekur neprisišvartuodamos. „Europeana“ tarsi ir būtų uostas, kuriame ta įvairovė „paplaukusių“ minčių įgauna gerbtiną pavidalą ir gali pasirodyti rimtai publikai“.
Antrasis A.Martinaičio kūrinys „Vigilija“ mecosopranui ir styginių orkestrui bus persmelktas krikščioniška dvasia.
Po pertraukos scenoje pasirodys net du chorai – Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas Alfonso Vildžiūno, bei Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru ir solistėmis jie atliks A.Martinaičio oratoriją „Gailestingumo altorius“. Emocionalumu ir melodingumu patraukiančiame kūrinyje pasigirs ne tik XX a. Europos religinės muzikos tradicijų atgarsiai, bet ir liaudiškų religinių giesmių, vadinamųjų kantičkų, melodika bei ritmika.
Tarsi kertiniai šventovės akmenys
Oratorija paremta šv. sesers Faustinos Kowalskos, kurį laiką gyvenusios Vilniuje ir ten pradėjusios skleisti žinią apie Dievo gailestingumą, dienoraščio fragmentais. Jos keturios dalys yra tarsi kertiniai Dievo gailestingumo šventovės akmenys, sudėti iš prasmingų šv. Faustinos žodžių: „Žemė ir dangus gali pasikeisti, bet Dievo gailestingumas nesibaigs“.
Pirmojoje dalyje „O Kraujau ir Vandenie“ solisčių rečituojamos frazės išauga į pasitikėjimo šūksnį „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Antroji dalis „Sveikas, gailestingumo soste“ yra tarsi himnas švenčiausiajai Jėzaus širdžiai. Joje susilieja žaismingos styginių intonacijos ir iškilmingas choralas. Trečioji dalis „Dievo gailestingumą giedosiu per amžius“ skamba tarsi malda, kurioje dera ir liaudiškos intonacijos. „Dievo gailestingumo litanija“ – finalinė oratorijos dalis – baigiama pakiliu choralu „Šlovink, mano siela, Viešpaties gailestingumą“, įtvirtinančiu žinią apie Dievo gailestingumą, jo grožį ir didybę.
Koncertas vyks sausio 14 d. 18 val.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pasirinko retą profesiją: užburiantys vaizdai Holivudo filmuose – lietuvio darbas
Kine žiūrėdami tokius pasaulinio garso filmus kaip „Wonka“, „Jurassic World“, „Marvel“ ir „Vesper“, ko gero net neįtarėte, kad užburiantys vaizdai – lietuvio darbas. ...
-
Birutis: turi būti išsklaidyti insignijų atradimą temdantys šešėliai
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad turi būti išsklaidyti insignijų atradimą Vilniaus arkikatedros požemyje temdantys šešėliai, o tokie tyrimai turi būti atliekami ne privačia, bet valstybės iniciatyva. ...
-
Pirmą romaną išleidusi Monika Baltrušaitytė: humoras man svarbus – jis gelbsti ir gydo
Žurnalistė, politologė Monika Baltrušaitytė neseniai prabilo skaitytojams savo pirmuoju romanu „10-01“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, dailininkė – Berta Bocullo. ...
-
V. Valento tapyba: meistrystė, gylis ir klasikos aidai
Kauno kolegijos Menų akademijos „Pelėdų kalno“ galerijoje veikia personalinė Vidmanto Valento tapybos darbų paroda. ...
-
Gitaristas Lukas Isaak: muzika mane lydi nuo gimimo
Uostamiestyje studijuojantis ir muzikuojantis Vokietijoje gimęs ir užaugęs lietuvių kilmės gitaristas Lukas Isaak šiltai priimamas klaipėdiečių. Lukas savo koncertuose žavi ne tik talentu ir įstabiais klasikinės gitaros muzikos garsais, bet i...
-
Lietuvių filmas – vienas iš Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų nugalėtojas1
Triesto tarptautinio kino festivalio industrijos renginyje „When East Meets West“ buvo išdalintas Italijos ir Baltijos šalių bendrai vystomų kino projektų prizas. Tarptautinės komisijos sprendimu, šiemet jis atiteko trims p...
-
Unikali ir gyvybinga paroda: Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“
Nuo sausio 22 d. Vilniaus miesto Jono Meko vizualiųjų menų centre pradeda veikti J. Meko sūnaus Sebastiano Meko kuruojama paroda – Jonas Mekas „Viskas yra pradžia“. ...
-
Festivalyje Vokietijoje – ir lietuviai
Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, vadovaujamas Egidijaus Mikniaus, dalyvavo Vokietijoje, Bremeno ÖVB arenoje vykusiame tarptautiniame orkestrų festivalyje „Bremen Tattoo 2025“. ...
-
Veiksmas Kaune: nuo „Fluxus“ iki Robbie Williams
Šiemet Kaune suplanuoti renginiai, kuriuose gausu kultūros atspalvių, pramogų dvelksmo ir sporto aistros. Jau aišku, kad Kaune koncertus surengs ir pasaulinės žvaigždės. ...
-
Įsimylėti tai, ką darai: aktorei Rasai Samuolytei – 501
Sausio 21 d. Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Rasa Samuolytė švenčia 50 metų jubiliejų. Tai proga prisiminti jos didžiųjų vaidmenų galeriją. Tai, apie ką svajoja dažna aktorė, likimas padovanojo Samuolytei. Už talentingus vaidmen...