- Parengė Rita Bočiulytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Klaipėdos etnokultūros centre ketvirtadienį 18 val. bus pristatytas Latvijos etnografų ir Šventosios kuršių bendruomenės sudarytas leidinys „Pavėjui aš dainavau“.
Etnologės Irenos Armonienės žodžiais, jis unikalus tuo, kad apima ne vieno dešimtmečio folkloro medžiagą, surinktą Šventosios apylinkėse, kur nuo seniausių laikų gyvenama kuršių palikuonių – latvių ir žemaičių.
Leidinį sudaro knyga, kurioje yra pasakojama apie Šventosios tikėjimus, papročius, dainas ir dainininkus, sudėta ekspedicijų istorija, papildyta fotografijomis ir dainų tekstais originalo kalba bei jų angliškais vertimais. Lietuviai ras ir kitų staigmenų. Kitos dvi leidinio dalys – garso įrašai kompaktinėje plokštelėje ir vaizdo įrašai DVD formatu.
„Juose – nepakartojami momentai, veidai, charakteriai. Medžiagos autentiškumas nekelia abejonių – kai kurie atlikėjai dar tebedainuoja Šventojoje, o kitus kaimynai puikiai prisimena, moka daugelį jų dainų. Ypač ryškios asmenybės buvo Kersta Balčius, ir Kersta Balcere, jų dainos pasižymi archajiškumu, kurio, kaip pripažįsta latvių folkloristai, nebegalima buvo užfiksuoti net giliausiuose Latvijos užkampiuose jau pokariu, – dalijosi mintimis etnologė. – Kaip ir visuose paribio regionuose, Šventojoje sumišo kelios kultūros, latviai pamėgo ne tik žemaitišką kastinį, bet ir kaimynų dainas ir dainavo jas savaip. Jūrininkai atveždavo visokių „mandrybių“ iš tolimų kraštų. Čia pat buvo Klaipėdos kraštas su savo „prūsiškomis“ dainomis, kurių guvūs žuvų pardavėjai netrukdavo išmokti. Visą šitą margą, ir labai nuoširdžiai suaustą dainų juostą šventojiškiai skiria mūsų kartai – mokytis, linksmintis, graudintis, apmąstyti ir dainuoti. Dainavimą latviai laiko Dievo dovana, o dainininką – tarpininku tarp jo ir paprastų vargo žmonių. Štai kodėl baltai viską darė dainuodami.“
„Pavėjui aš dainavau“ pristatymo renginys skiriamas Latvijos valstybinei šventei – Nepriklausomybės paskelbimo dienai. Dalyvaus leidinio sudarytojai etnografas ir sociologas Ilmaras Mežis, Šventosios kuršių bendruomenės pirmininkas Mikelis Balčius, folkloro grupė (vad. I.Pumpuras) bei svečiai iš Šventosios ir Rygos. Vakarą rengia Klaipėdos etnokultūros centras, Šventosios kuršių bendruomenė ir Klaipėdos universiteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedros Latvistikos centras.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Donelaičio muziejaus pervadinimą Birutis vadina Rusijos kova su Lietuvos identitetu
Karaliaučiaus srityje, Tolminkiemyje, esantį Kristijono Donelaičio muziejų pervadindama į Literatūros muziejų, Rusija siekia ištrinti lietuvišką identitetą tame krašte, sako kultūros ministras Šarūnas Birutis. ...
-
Paskelbė, kur bus galima atsisveikinti su aktoriumi Sigitu Jakubausku: turi prašymą
Trečiadienio rytą Lietuvą apskriejo liūdni žinia – eidamas 69-uosius metus mirė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas. ...
-
Simonaitytės premija skirta Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojui Domui Kaunui
29-oji rašytojos Ievos Simonaitytės premija skirta knygotyrininkui, bibliofilui, edukologui, Mažosios Lietuvos kultūros tyrinėtojui profesoriui Domui Kaunui. ...
-
Pirmą kartą Kaune – baletas su holograminėmis vaizdo instaliacijomis ir visiems žinoma muzika2
Baltijos baleto teatras (BBT), švenčiantis penkioliktą jubiliejinį sezoną, sausio 29 d. pirmą kartą atvyksta į Kauno kultūros centro Girstučio padalinį su karštu ir temperamentingu projektu „Karmen“, kurį šaltą žie...
-
Teatralizuotas Dianos Behm žmonių ir gyvūnų pasaulis
Verslo parke „Aušra“ iki pat kovo 6-osios veikia tapytojos Dianos Behm personalinė darbų paroda. ...
-
Nuotykis norintiems ištirpti arba išsiskirti minioje
Nacionalinio Kauno dramos teatro (NKDT) Ilgoji salė pasipildė naujoku – spektakliu „Minia“, leidžiančiu patirti buvimo žmonių minioje būsenas. ...
-
Nausėda apie Donelaičio muziejaus pavadinimo keitimą: dar vienas bandymas perrašyti istoriją9
Prezidentas Gitanas Nausėda Kaliningrado valdžios sprendimą pakeisti Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimą vadina dar vienu Rusijos bandymu perrašyti istoriją. ...
-
Birutis: relikvijos Vilniaus katedroje atrastos laikantis procedūrų1
Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad jo žiniomis, Vilniaus arkikatedros požemiuose Lietuvos ir Lenkijos valdovų įkapėms skirtos insignijos atrastos laikantis procedūrų. ...
-
Birutis įvertino Kaliningrade esančio Donelaičio muziejaus pavadinimo keitimą2
Kultūros ministras Šarūnas Birutis Kaliningrado valdžios sprendimą pakeisti Tolminkiemyje esančio memorialinio Kristijono Donelaičio muziejaus pavadinimą vadina dar viena Rusijos kovos prieš Lietuvos kultūrą priemone. Anot jo, šiu...
-
Draugai ir kolegos jautriai išgyvena Sigito Jakubausko netektį: nebėra mokytojo
Trečiadienio rytą Lietuvą apskriejo liūdni žinia – eidamas 69-uosius metus mirė Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktorius Sigitas Jakubauskas. Po šios netekties aktoriaus bičiuliai socialiniame tinkle „Facebook“ da...