Premjerinė A.Cholinos „Ana Karenina“ pasieks Klaipėdą (papildyta)

Naujausias choreografės Anželikos Cholinos šokio spektaklis „Ana Karenina“ penktadienį pasieks Klaipėdą, kur gyvena ir dirba pagrindinio vaidmens atlikėja.

Komandoje – geriausi iš geriausių

Sostinėje reziduojantis A|CH teatras 11-ąjį sezoną rugsėjį pradėjo premjera, pagaliau žiūrovams pristatydamas ilgai brandintą dviejų dalių šokio spektaklį „Ana Karenina“ Levo Tolstojaus romano motyvais pagal Alfredo Šnitkės muziką.

Naujojo pastatymo choreografiją sukūrusios A.Cholinos, scenografo Marijaus Jacovskio ir kostiumų bei grimo autoriaus Juozo Statkevičiaus pavardės sufleruoja, kad spektaklis publikai turėtų suteikti didelį estetinį įspūdį ir malonumą.

Jame dalyvauja Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų šokėjai bei Vilniaus Mažojo teatro dramos aktoriai. Aną Kareniną šoka Beata Molytė, Kareninas – Mantas Vaitiekūnas, Vronskis – Gintaras Visockis.

Visą vasarą kurtas ir repetuotas naujausias A.Cholinos darbas su pasisekimu jau pristatytas Kauno, Vilniaus ir Panevėžio žiūrovams, o rytoj bus parodytas ir Klaipėdoje – Žvejų rūmuose.

Teatre šoka 12 metų

„Man „Ana Karenina“ buvo iššūkis. Visai nauja patirtis. Tai rimtas, gilus, savitos stilistikos šokio spektaklis. Kaip ir romanas. Jį perteikti scenoje labai sudėtinga, emociškai sunku. Į savo darbą visuomet žiūriu rimtai, bet nė vienam spektakliui nesiruošiau tiek daug, kaip šiam, išstudijavau daugybę medžiagos, peržiūrėjau visus filmus šio romano motyvais. Tai didžiausias iki šiol mano vaidmuo, juo labai džiaugiuosi. Dirbti su A.Cholina buvo paprasta ir be galo įdomu. Ji labai išmintinga, nieko nedaro neapgalvojusi, neįsigilinusi į žmogų. Ir sugeba padaryti taip, kad šokdamas jaustumei malonumą, o ne kankintumeisi“, – pasakojo pagrindinio vaidmens atlikėja B.Molytė.

Ši balerina Klaipėdos muzikinio teatro scenoje šoka 12 metų. Publika ją įsidėmėjo dar „Artisto gyvenime“ ir „Žydrajame Dunojuje“, vėliau – „Baletinėje Čaplino ir Dolskio kortoje“, „Kruvinose vestuvėse“, „Nuo flamenko iki džiazo“, „Prarastose sielose“. Koncertiniuose pasirodymuose jos „Mirštanti gulbė“, duetai iš „Šecherezados“ ir „Žizel“ visuomet palydimi ovacijomis. B.Molytė taip pat šoka klaipėdietės choreografės Agnijos Šeiko naujausiame projekte „Paikos mergaitės maldos“, kurio premjera šiemet pavasarį „Naujojo Baltijos šokio“ festivalyje sulaukė gerų atsiliepimų. Ten jos pasirodymus stebėjo ir A.Cholina, dešimt metų brandinusi mintį pastatyti „Aną Kareniną“ ir jau prieš dešimtmetį Beatai sakiusi, kad ją norėtų matyti pagrindiniame vaidmenyje.

Taip retai atsitinka

„Sutikusi Beatą supratau – tai mano Ana”, – prisiminė A.Cholina, kurią pagrindinio vaidmens balerinos atradimas paskatino statyti šį spektaklį.

„Beatą atsimenu dar kai ji mokėsi baleto mokykloje – pastebėjau ją kaip didelių protingų akių mergaitę. Išskirtinę savo vidumi ir talentu. Ji įkvėpė mane sukurti jai spektaklį. L.Tolstojaus Anoje Kareninoje viskas tikra – ir grožis, ir jausmai, ir mintys. Tokia ir mano Ana. Beata yra tobulas Anos portreto ir jos jausminio vidaus pasaulio atitikmuo. Taip pat unikali prigimtinė jos kūno išraiška”, – atradimu džiaugėsi choreografė.

Ji nepamiršo paminėti, kad Vronskio vaidmens atlikėjas – Kauno muzikinio teatro baleto trupės solistas G.Visockis – dar vienas šio spektaklio atradimas: „Pavasarį statydama „Madam Pompadur” Kaune supratau, kad jis vertas didesnio vaidmens. Ne kiekvienas artistas turi tokias akis ir partnerystės pojūtį duetiniame šokyje. Šis duetas – mano šimtaprocentinis pataikymas pasirenkant solistų porą. Jie net kažkuo panašūs į Aną ir Vronskį. Taip retai atsitinka.”

L.Tolstojus, rašydamas romaną „Ana Karenina“, pirmąkart prabilo apie moters teisę į laimę ir apie tai, kad moteris neturi tapti vyro savimeilės ir pasitenkinimo įrankiu. Spektaklyje gyvenimas pagal taisykles priešpastatomas tikram gyvenimui ir gyvam žmogui, bet tai tik viena iš temų, kurias choreografė A.Cholina palietė savo kūrinyje.

Daug gyvybės ir tikrumo

A.Šnitkės muziką pasirinkusi choreografė sakė iš pradžių nemaniusi, kad spektaklio partitūrai sudaryti užteks tik šio kompozitoriaus kūrinių. „Tačiau pradėjusi gilintis į A.Šnitkės kūrybą, supratau, kad jo muzika labai įvairi, gili, perteikianti daugybę emocijų, todėl ji puikiai tiko visoms mano sugalvotoms scenoms. A.Šnitkė sukūrė „Aną Kareniną” man, pats to nežinodamas”, – šmaikštavo A.Cholina.

Judesio prasme spektaklis – vienas sudėtingiausių, ne tik todėl, kad jame šoka ir baleto artistai, ir Vilniaus Mažojo dramos teatro aktoriai (M.Vaitiekūnas, Leonardas Pobedonoscevas, Audrius Bružas, Kirilas Glušajevas, Tadas Gryn). „Reikalavau iš jų tiek pat, kiek ir iš baleto artistų, nes po dalyvavimo mano spektaklyje „Vyrai ir moterys” matau didžiulę jų pažangą”, – šypsosi choreografė, džiaugdamasi, kad artistų iš keturių Lietuvos teatrų susibūrimas viename spektaklyje atnešė į sceną daug gyvybės ir tikrumo.

Scenoje – pats gyvenimas

„Kurdama aš nesiekiu savo spektaklius įrėminti į kokį nors žanrą, man įdomu kurti patį gyvenimą scenoje. Pilną, daugiasluoksnį gyvenimą, apie kokį rašė L.Tolstojus savo romane „Ana Karenina”. Jame jis supynė tiek daug, kad galima pasimesti, kaip prieš patį gyvenimo sudėtingumą. Aš stengiausi išgryninti tai, kas man atrodo svarbu ir kas egzistuoja dabartiniame laike”, – dėstė A.Cholina.

Dar prieš premjerą paklausta, ar scenoje bus traukinys, choreografė atsakė: „Šiais laikais žmogus žmogų gali suvažinėti žodžiu ar veiksmu stipriau už bet kokį metalo gabalą. Tiesą pasakius, visais laikais taip buvo. Mano spektaklis galbūt labiausiai apie tai”.

Premjera – spalio 15 d. 19 val. Klaipėdos žvejų rūmuose. Bilietai – nuo 42 iki 72 litų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių