Iki spalio pabaigos pajūryje, Girulių galerijoje, veikia Žemaitijos dailininkų sąjungos (ŽDS) narių kūrybos paroda „SMS“.

„Kai Mahometas neina pas kalną, kalnas ateina pas Mahometą“, – šį dažnai vartojamą posakį galima pritaikyti ir kai kurioms meno parodoms, judančioms iš Klaipėdos centro į netolimą, tačiau žavingą priemiestį – Girulius. Tai savotiškas menų tranzitas Klaipėda–Giruliai, kuriuo siekiama centro meninį gyvenimą paversti, tiesiogine šių žodžių prasme ranka pasiekiamu pakraščių gyventojams“, – sakė Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios biblioteko Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.

„Šalyje, kurioje meninis gyvenimas dažniausiai koncentruojasi didžiųjų miestų centruose, tokios tranzitinės parodos yra maloni išimtis. Tikėtina, kad tai supras ir šios pajūrio bendruomenės nariai. Galinčias tapti tradicijomis akcijas reikia visų pirma priimti, kurti, vėliau – auginti ir puoselėti. Kūrybiniam aktui būtinas meno kūrinio – žiūrovo ryšys, o ši Žemaitijos dailininkų sąjungos paroda „SMS“ puikiausia galimybė tokiam glaudžiam dialogui užsimegzti“, – mano menotyrininkė Sigita Ramanauskienė.

Gerokai sumažėjusi jungtinė menininkų paroda „SMS“ iš Klaipėdos „Kultūrpolio“ parodų rūmų persikėlė į Girulius, pratęsdama parodos eksponavimo laiką iki vėlyvo rudens. Iš 16 dalyvių kamerinė Girulių galerijos eksponavimo erdvė sutalpino tik septynių Žemaitijos dailininkų sąjungos atstovų – Tatjanos Simanaitienės, Boriso Jokubauskio, Algio Ramanausko, Birutės Fiodorovos, Arūno Urniežio, Povilo Dirgėlos ir Eglės Lipinskaitės – tapybos darbus. Šiuos autorius vienija ne tik narystė ŽDS ir begalinis entuziazmas kurti, išlikti, gyvuoti ir tobulėti. Jie kupini plačių užmojų, nestokoja kūrybinių minčių ir idėjų, yra atviri naujovėms ir pokyčiams. Todėl ir parodos pavadinimas toks, kaip tvirtino autoriai: „SMS: žinutė visiems, kad mes gyvi, kad dirbame, kad esame“. Anot A.Urniežio, „mes esame žemaičiai, lėtapėdžiai, bet kai jau įsilinguojam, tai sunku sustabdyti.“

Kaip apstebėjo S.Ramanauskienė, „šioji paroda puikiai  atspindinti Klaipėdos šūkį – „Laisvu stiliumi“ ir pasižymi individualumo apybraižomis, vienijančiomis tiek abstrakčius ar simbolistinius, tiek moderniajam realizmui atstovaujančius tapybos darbus.“

Menotyrininkė apžvelgė ekspoziciją: „T.Simanaitienė parodoje eksponuoja aliejinę drobę, iliustruojančią Klaipėdos istorinį veidą, pridengdama ją tapytu šilku, kuris sušvelnina, nugludina architektūrines formas. Šilko skraistė simboliškai kuria paslapties aureolę, neleisdama matyti kiaurai, per arti prisiliesti prie miesto praeities bei  materijos... ir leidžia pažiūrėti į miestą laumžirgio akimis. Netikėta kompozicija bei objektų spektru patraukia ir kitas šios menininkės darbas: vienas Klaipėdos simbolių – dramos teatras, pridengtas užgožiančių spalvingų drugių sparnų, pabrėžiančių ne tiek architektūrinį objektą, kiek jo dvasią.

E.Lipinskaitė, iki šiol kerėjusi spalvotais šilkais, šioje parodoje pristato aliejinę tapybą, B.Fiodorova pamėgto Klaipėdos urbanistinio peizažo suvokimą demonstruoja ne menininkei įprasta grafikos technika, bet perkeldama objektus aliejumi ant drobės.

Tapytojas marinistas P.Dirgėla giruliškiams atvežė smaragdinę jūrą, B.Jokubauskis – jaukų peizažą su sena Žemaitijos bažnyčia, o A.Urniežis – ryškų, ekspresyvų diptiką. Pastarasis menininkas ypač ekspresyvus ir modernus“.

 Žemaitijos dailininkų sąjungos parengta paroda iki spalio pabaigos atvira lankytojams Girulių galerijoje (Šlaito 10A).