- Gediminas Jankauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šaltojo karo laikai oficialiai seniai pasibaigė, bet dviejų antagonistinių pasaulių „nematomo fronto“ nuožmūs mūšiai tebevyksta. Šįkart – kriminaliniame trileryje „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“.
Agentų veikla – ne mitas
Vis dažniau tokių „nematomo fronto“ susirėmimų arena tampa Didžioji Britanija. Niekam ne paslaptis, kad prieš kelerius metus aukščiausių Rusijos vadovų įsakymu Londono centre poloniu buvo nunuodytas žvalgybos rezidentas Aleksandras Litvinenka.
O visai neseniai britų laikraštis „Sunday Telegraph“ paskelbė informaciją, kad šalies valdžia deportavo demaskuotą Rusijos žvalgybos agentą Michailą Repiną, kuris daugelį metų vykdė žvalgybinę veiklą dengiamas Rusijos ambasados vadovų. Užuot viešai pripažinę savo agento kaltę, rusai iš Maskvos išsiuntė į tėvynę vieną britų ambasados darbuotoją (diplomatų kalba tai vadinama simetriniu atsaku).
Didžioji Britanija po Jungtinių Amerikos Valstijų yra antroje vietoje pagal Rusijos slaptųjų tarnybų dėmesį užsienio šalims. Paaiškinti tai visai nesunku, juk Didžioji Britanija daro milžinišką įtaką NATO ir ES vykstantiems politiniams procesams. Nors žvalgų ir šnipų veikla visada yra itin slepiama, britų saugumo organizacija MI5 laikraštyje „Sunday Telegraph“ paviešino tokią slaptą informaciją: šiuo metu Londone gali veikti iki 50 rusų šnipų.
Paslaptys traukia kūrėjų dėmesį
Nenuostabu, kad tokie nuo visuomenės kruopščiai slepiami politiniai procesai sulaukia knygų autorių ir filmų kūrėjų dėmesio.
Gerai stambiausių pasaulio šalių žvalgybos paslaptis išmanantis britų rašytojas Johnas le Carré ne vieną savo knygą skyrė rusų ir britų šnipų istorijoms. Pagal jo romaną „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ britai dar 1979 m. sukūrė to paties pavadinimo TV serialą.
Jame aktorius Alecas Guinnessas taip puikiai suvaidino žvalgybos asą Džordžą Smailį, kad netrukus gimė serialas „Smailio žmonės“, kuris papasakojo dar šešias šio agento bylas.
Dabar, kai Rusija ir Didžioji Britanija tarpusavio politinių konfliktų nė nebando slėpti, panašūs siužetai literatūroje ir kine vėl labai populiarūs. Todėl nereikia stebėtis, kad romanas „Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ vėl ekranizuotas. Tik šį kartą įkūnyti Šaltojo karo laikų paranoją patikėta švedų režisieriui Tomui Alfredsonui (neseniai sukūrusiam mums žinomą ir originalų vampyrišką siaubo trilerį „Įsileisk mane“).
Šnipe, eik šalin!
1973-ieji. Pasaulio valstybių tarptautinius santykius griaunantis Šaltasis karas pasiekė dar vieną piką. Kiekvienos šalies saugumu rūpinasi slaptųjų žvalgų tarnybos, bet jų geriausi agentai yra lengvai pažeidžiami viliojančiais priešų pasiūlymais. O tų, kurie nesusigundo dideliais pinigais arba nepalūžta šantažuojami, laukia klastingas šūvis iš pasalų.
Taip Vengrijoje buvo nužudytas britų agentas Džimas Prido. Žlugus slaptai operacijai Prido bosas, vadinamas tiesiog Kontrolieriumi, lekia iš savo posto kartu su patyrusiu žvalgybininku Džordžu Smailiu. Bet šiam netrukus bus lemta sugrįžti į „Cirką“ (taip konspiracijos tikslais vadinama šnipų būstinė), nes reikia išsiaiškinti svarbų dalyką – atrodo, pačioje organizacijos viršūnėje jau daugelį metų diversinį darbą vykdo „kurmis“. Kas jis?
Gal šią paslaptį padės įminti Anglijos vaikams žinoma skaičiuotė: Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas. Šnipe, eik šalin!
„Bastūnas, Siuvėjas, Kareivis, Šnipas“ („Tinker, Tailor, Soldier, Spy“) ****
Kriminalinis trileris. D.Britanija, 2011 m. Rež. T.Alfredsonas. Vaidina Gary Oldmanas, Johnas Hurtas, Colinas Firthas, Markas Strongas, Stephenas Grahamas.
veiksmas 2
humoras 0
įtampa 2
erotika 0
siaubas 2
Filmai pagal J.le Carré knygas * Garsiausioje J.le Carré romano ekranizacijoje "Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio" (1965 m., rež. Martinas Rittas) praėjus penkiolikai metų po Antrojo pasaulinio karo profesionalus britų agentas Alekas Limas (akt. Richardas Burtonas) netenka visų savo pagalbininkų, dirbusių VDR. Netrukus Alekas sužino, kad prie visų jų žūties prisidėjo VFR žvalgyba ir jos vadas Hansas Diteris Mundtas. Alekas ryžtasi sugrįžti į Vokietiją ir atkeršyti. * Politinio trilerio "Mažoji būgnininkė" (1984 m., rež. George'as Roy Hillas) įvykiai susieti su niekad nesibaigiančiais Izraelio ir jo amžinosios priešės Palestinos konfliktais. Jauna aktorė Čarlė (ją vaidina Diane Keaton) susipažįsta su Izraelio žvalgybos karininku, ir šis ją įtraukia į sudėtingą politinę rokiruotę. Čarlė prašoma apsimesti kalėjime sėdinčio teroristo Salimo meiluže, kad tokiu būdu būtų galima aptikti Libijos kalnuose pasislėpusį vyresnį Salimo brolį Halilį. * "Rusijos namų" (1990 m., rež. Fredas Schepisi) herojus britų leidėjas Skotas Bleiras (akt. Seanas Connery) Maskvoje susipažįsta su fiziku Saveljevu, kuris surinko informaciją apie braškančios Sovietų Sąjungos ginkluotę ir nori ją paskelbti Vakaruose. Rankraštis pakliūva į britų žvalgybos padalinį, kuris vadinasi "Rusijos namais", o Bleiras siunčiamas tikrinti fiziko informacijos. Per šį vizitą jis pamils rusų vertėją Katią Orlovą (ją suvaidino Michelle Pfeiffer). * Filme "Siuvėjas iš Panamos" (2000 m., rež. Johnas Boormanas) britų specialiųjų tarnybų agentas Endriu Osnardas (aktorius Pierce'as Brosnanas) gauna naują užduotį Panamoje, kai šioje šalyje nuverčiamas diktatoriaus Norjegos režimas. Netrukus šnipo dėmesį patraukia korumpuota Panamos kanalo privatizavimo istorija. Norėdamas sužinoti daugiau, Endriu suranda siuvėju dirbantį patikimą informatorių Haroldą Pendelą ir įtraukia jo šeimą į pavojingą avantiūrą. * "Ištikimajame sodininke" (2005 m., rež. Fernando Meirellesas) karjeros diplomatas Džastinas Kveilas (akt. Ralphas Fiennes) nuo dvokiančios politikos tvaiko bando gelbėtis kvapniame sode. Tačiau už tokią stručio taktiką vyras nubaudžiamas itin žiauriai: nykiame šiaurinės Kenijos pakraštyje nužudoma jo žmona Tesė. Bandydamas išsiaiškinti žmonos mirties aplinkybes Džastinas supranta, kad Tesė stojo skersai kelio tarptautinei farmakologų mafijai. |
---|
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos vardą pasaulyje garsina „iPhone“ telefonu daromos R. Jarmalavičiaus nuotraukos
Dvylika žinomo komunikacijos eksperto, fotografo Ričardo Jarmalavičiaus nuotraukų sulaukė įvertinimo šių metų prestižiniuose pasauliniuose konkursuose „PX3 Prix de la Photographie, Paris“ ir „International Photography Awards&l...
-
Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka įsigijo J. Bretkūno „Postilę“2
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka įsigijo lietuvių raštijos pradininko, evangelikų liuteronų kunigo Jono Bretkūno lietuviškų pamokslų rinkinį „Postilė“. ...
-
Varėnoje prasideda XV D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis
Varėnoje pirmadienį prasideda jubiliejinis XV Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis. ...
-
Pirmą kartą rengiama Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė5
Pirmą kartą Lietuvoje rengiama Nacionalinė vyresnio amžiaus žmonių savaitė. ...
-
Mirė legendinė Lietuvos primabalerina L. Aškelovičiūtė-Razmienė
Eidama 86-uosius metus mirė Lietuvos baleto artistė, primabalerina, pedagogė Leokadija Aškelovičiūtė-Razmienė. ...
-
Kiemo galerijos gimtadienis šiemet – ypatingas ne tik naujais ją papuošusiais darbais7
Šiandien Kauno pasididžiavimu tapusioje E. Ožeškienės gatvės Kiemo galerijoje minimas simbolinis, jau dvyliktasis jos gimtadienis. Prieš aštuoniolika metų šiame kieme įsikūręs menininkas Vytenis Jakas, kurio socialin...
-
Britų klimato aktyvistai vėl apipylė sriuba V. van Gogho paveikslus8
Trys klimato aktyvistų organizacijos „Just Stop Oil“ (JSO) šalininkai penktadienį apipylė sriuba du olandų dailininko Vincento van Gogho (Vincento van Gogo) paveikslus Londono nacionalinėje galerijoje, praėjus kelioms valandoms po to, ...
-
Paroda paneigia Kremliaus melą apie Kijevo Rusią2
Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatomas projektas, griaunantis propagandinį „slavų pasaulio“ įvaizdį. Paroda „Kijevo Rusia. Pradžia“ atskleidžia tiesą apie valstybę, kurią dabartinė Ukraina laiko savo istorinėmis i&scar...
-
Klaipėdos knygų mugė – įvairiai auditorijai
Penktadienio rytą Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje atsidarė tradicinė Knygų mugė. Joje šiemet dalyvauja 20 leidyklų, kurios pristato įvairaus žanro leidinius – nuo akademinės, grožinės literatūros...
-
Lietuva 2028-aisiais bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia
Geteborgo knygų mugėje penktadienį pasirašytas ketinimų protokolas, juo įtvirtintas sutarimas 2028 metais Lietuvai būti šio kultūros renginio šalimi viešnia. ...