- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jau šį šeštadienį Pirmojo Baltijos kanalo eteryje - paskutinė „Ekstarsensų mūšio. Titanų kova” laida. Žiūrovai sužinos, kuris ekstrasensas yra stipriausias ir mažiausiai klysta. O prieš finalą - trumpas pokalbis su projekto vedėju Pavelu Kosticinu.
- Realybės šou „Ekstrasensų mūšis” vyksta jau 5-erius metus. Ar Jūs tikite tuo, ką matote, kol yra filmuojamos laidos?
- Aišku, kad tikiu! Juk aš tuo užsiimu jau daugiau kaip penkerius metus - kaip netikėsi? Iš tiesų, laikui bėgant, pripranti prie stebuklų filmavimo aikštelėje. Rečiau nusistebi. Tačiau tas pojūtis, kad kažkur šalia yra ir kitas pasaulis, apie kurį visi kalba ir visi nori prie jo prisiliesti, sukuria kitokią, ypatingą atmosferą filmavimo aikštelėje.
- Tai ko gi projekte daugiau? Tikrų ekstrasensų ar apgavikų?
- Į atrankas ateina šimtai žmonių. Norinčių dalyvauti projekte yra labai daug. Jie atkeliauja iš viso pasaulio ir visi save vadina ekstrasensais. Vis dėlto didžioji dauguma – tai šarlatanai ir apgavikai. Reikia įdėti nemažai pastangų, kad atrinktume, kas meluoja, o kas sako tiesą. Viena moteris mus netgi bandė įtikinti, kad ryte prisilietė prie troleibuso durų ir suprato, kad atranką sėkmingai įveiks ir pateks į realybės šou „Ekstrasensų mūšis“. Mes samdome psichologus ir psichiatrus, kad į projektą nepatektų sergantys žmonės. Aišku, ne visada pavyksta išsirinkti stipriausius, bet projekte visada dalyvauja 3 – 4 stiprūs ir geri specialistai.
- „Ekstarsensų mūšio“ laidose dažnai matome, kai paprasti žmonės prašo pagalbos narpliojant bylas, kurių neišsprendžia nei teisėsauga, nei kitos institucijos....
- Iš statistikos matome, kad tokių bylų buvo daug. Labai daug ašarų, skausmo ir nevilties, nes niekas negali padėti. Pasitaiko ir tokių situacijų, kad po mūsų įsikišimo žmones paleisdavo iš kalėjimo. Vienas žmogus buvo neteisingai apkaltintas žmogžudyste, jį ketino ilgam nuteisti. Pareigūnai nepatikrino faktų, į kuriuos atkreipė dėmesį ekstrasensai. Pasirodo, tai buvo labai svarbios detalės. O tas žmogus, kurį išlaisvinome ir jo šeima buvo mums labai dėkingi. Tokios istorijos dar labiau skatina tikėti, kad antgamtinės galios egzistuoja iš tiesų.
- O ar patys pareigūnai ateina pas Jus, prašo pagalbos?
- Taip, būna ir tokių atvejų. Ateina, sako, labai sudėtinga byla, neturime už ko užsikabinti. Be abejo, tokia informacija nėra oficiali, tačiau ji padeda užčiuopti pėdsaką.
Antgamtinių galių turintys žmonės visuomet kėlė susidomėjimą, traukė kitų dėmesį. Vieni ekstrasensais tiki, o kiti sako, kad tai prasimanymai. Tikėti ar ne - kiekvieno asmeninis pasirinkimas. „Antgamtinių galių turintys žmonės neturi atsidurti kažkokiame užribyje. Pasaulis nėra vienalytis, o šalia mūsų gyvena labai įvairūs ir skirtingi žmonės, ir reikia tai priimti kaip faktą. Puiku, jeigu savo galias ekstrasensai nori ir gali demonstruoti viešai. Magija, antgamtinės jėgos egzistuoja. Galbūt ne viską galima paaiškinti, ne viską suprasti, bet tai nereiškia, kad to nėra“, - sako Vyriausiąja Lietuvos Ragana tituluojama Vilija Lobačiuvienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Karalius Karolis ir „Amazon“ kurs išskirtinį dokumentinį filmą
Didžiosios Britanijos Karalius Karolis III kartu su vaizdo perdavimo srautu milžine „Amazon“ kurs išskirtinį dokumentinį filmą, kuriame daugiausiai dėmesio bus skiriama jo „harmonijos filosofijai“. ...
-
Londono požeminiuose tuneliuose – pamiršta šnipų buveinė
Už mėlynų durų siaurame Londono praėjime giliai po žeme slypi menkai žinomas tunelių tinklas, kadaise naudotas britų šnipų, ten įrengusių slaptą tolimojo ryšio telefonų stotį. ...
-
Maironio muziejuje atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai
Maironio lietuvių literatūros muziejaus parodų menėje, tautodailininkės Nijolės Jurkuvienės ir jos mokinių darbuose atgijo baltų raštų ženklai ir simboliai. ...
-
Vilniaus savivaldybė dar šiais metais ketina paskelbti konkursą Smetonos paminklo projektui
Vilniaus miesto savivaldybė ketina dar šiais metais paskelbti konkursą dėl paminklo pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai įamžinti. ...
-
Senjorams atsivėrė saugykla
Uždarieji Ąžuolyno bibliotekos fondai atsivėrė smalsiems senjorams. Iš septinto aukšto jie mėgavosi Kauno panorama, kilnojo sunkiausias knygas, susipažino su knygose paliktų daiktų kolekcija. ...
-
Iš muitinės – į pilvo šokius: išlįsti iš uniformos labai norėdavosi
Moterys nenuspėjamos. Aiste Sabaliauskienė – akivaizdus šių žodžių įrodymas. 20 metų dirbusi muitinėje, išėjusi į pensiją ji ėmė šokti pilvo šokius ir burti bendramintes. ...
-
Siuvinėtose fotografijose – namų ilgesys
Sausio 31 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) bus atidaryta personalinė Ulos Kociūtės paroda „Namų beieškant“. Tai – trijų dalių siuvinėtų nuotraukų serija, pasakojanti intymią ir tuo pat metu universalią ist...
-
Senelis tapo legenda: papasakojo ir apie neįtikėtiną rankos istoriją
Keli tūkstančiai tapytojo Eugenijaus Kulviečio paveikslų yra pasklidę po visą pasaulį. Šį įstabų kūrėją likimas nubloškė į tolimąją Kolumbiją, tačiau jis visada norėjo grįžti į gimtinę. Dailininko svajonę įgyvendino jo a...
-
Vienys ukrainiečių ir lietuvių muzika
Šiandien 11.30 val. Klaipėdos tautinių kultūrų centre vyks lietuvių ir ukrainiečių koncertas, kuriame akordeonu bus atliekami lietuvių ir ukrainiečių autorių kūriniai. O vasario pabaigoje centre bus prisimintos trečiosios karo Ukrainoje met...
-
Vaizdo pasakojimų autoriai: fotografas, vaikai ir juos globojančios šeimos
„Lietuvoje neturėtų būti nė vieno mūsų vaiko, augančio ne šeimoje“, – įsitikinęs fotografas, fotomenininkas Artūras Morozovas. Naujausias jo projektas – fotografijų paroda-manifestas „Tada, kai pamačiau Tave&ldq...