- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausiąja Lietuvos Ragana tituluojama Vilija Lobačiuvienė išsakė savo nuomonę apie laidas, kuriose savo galias demonstruoja ekstrasensai.
„Kaip ir versle, jeigu yra paklausa, turi būti ir pasiūla, todėl smagu, kai tokie projektai atsiranda. Reikia nepamiršti ir apie tai, kad kai tik ateina neramūs laikai, kai kyla problemų, žmonės pradeda dairytis atsakymų. Vieni juos randa tradicinėje religijoje, kiti pradeda domėtis magija. Tačiau svarbu suvokti, kad magija – tai ne žaidimas, ir į ją reikia žiūrėti rimtai, kitaip galima pakenkti ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms. Smagu, kad šiais laikais, kai informacijos srautas yra labai didelis, televizija kuria ir tokias laidas kaip „Ekstrasensų mūšis“. Antgamtinių galių turintys žmonės neturi atsidurti kažkokiame užribyje“, - įsitikinusi V. Lobačiuvienė.
Ji tvirtina, kad pasaulis nėra vienalytis, o šalia mūsų gyvena labai įvairūs ir skirtingi žmonės, ir reikia tai priimti kaip faktą.
„Puiku, jeigu savo galias ekstrasensai nori ir gali demonstruoti viešai. Magija, antgamtinės jėgos egzistuoja. Galbūt ne viską galima paaiškinti, ne viską suprasti, bet tai nereiškia, kad to nėra. Žinau, kad tokie projektai yra labai žiūrimi. Žmonės juos žiūri, nes tai savotiškas detektyvas. Žiūrovams įdomu, koks bus atsakymas, kaip išsirutuliuos įvykiai. Aš nesu azartiškas žmogus, netikiu konkursais ir lošimais, todėl pati tokiame projekte tikriausiai nedalyvaučiau. Bet jeigu kitas sutinka ir dalyvauja, vadinasi, jis to nori, tai jo sprendimas. Pagaliau galbūt kažkas gyvenimą traktuoja kaip konkursą – tai kodėl neišbandžius sėkmės?“ – kalbėjo Vilija Lobačiuvienė
Aiškiaregė Vanda Darjina, kuri prieš kelerius metus dalyvavo analogiškame Lietuvos projekte ir tapo jo nugalėtoja, teigia, kad tokie projektai, kaip „Ekstrasensų mūšis“ yra labai įdomūs ir vertingi.
„Tie, kas domisi antgamtinėmis jėgomis, turi puikią galimybę praplėsti savo akiratį, pamatyti, kaip dirba žmonės, turintys ypatingų galių. Be to, kovodami tarpusavyje ekstrasensai jaučia konkurenciją, nori pasirodyti geriau, todėl deda daugiau pastangų. Man labai gerai sekasi burti iš rankos, taip pat galiu perskaityti žmogaus likimą jo akyse. Kiekvieno mūsų akyse egzistuoja vadinamieji „koridoriukai“. Būtent jie atskleidžia, kokia lemtis žmogaus laukia. Akys niekada nemeluoja, taip pat, kaip ir delnų linijos. Delnų linijos niekada nesikeičia, žmogus gimsta, o jo rankose jau yra nubrėžtas visas jo likimas“, – sako Darjina.
Darjinai pritaria ir dar vienas žymus Lietuvos bioenergetikas Aleksandras Sabutis. Jo nuomone, „Ekstrasensų mūšis“ – tai puikus projektas. „Tiesa, tai ne visai mano sritis. Aš gydau žmones, o apie ateitį nespėlioju. Pas mane ateina tie, kurie jau yra nusivylę tradicine medicina ir nežino, kur kreiptis, kad pasveiktų,“ – sako Sabutis.
„Ekstrasensų mūšis. Titanų kova,“ – tai britiško „Psychic Challenge“ projekto analogas. Realybės šou metu dalyviai atskleidžia savo antgamtinius gebėjimus ir, įveikdami išbandymus, įrodo ekspertams bei žiūrovams turintys stebuklingų galių. Kiekvieną savaitę projektą palieka tas, kuris prasčiau pasirodė, kol lieka vienas nugalėtojas.
Jau vasario 2 d., šeštadienį 20.35 Pirmojo Baltijos kanalo eteryje startuoja jubiliejinis mistinio realybės šou „Ekstrasensų mūšis. Titanų kova“ sezonas. Šį kartą dėl geriausiojo ekstrasenso vardo susikaus patys stipriausi dalyviai.
Pirmą kartą projekto istorijoje patys žiūrovai nusprendė, kas turi teisę savo gebėjimus parodyti dešimtajame sezone. Daugiau kaip 100 tūkst. žmonių dalyvavo balsavime ir atrinko 12 pačių geriausių ir stipriausių ekstrasensų iš ankstesnių sezonų. Mistiniame šou dalyvauja ekstrasensai iš JAV, Azerbaidžano, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Estijos ir tolimosios Saudo Arabijos. O ką apie „Ekstrasensų mūšius“ mano žinomi Lietuvos aiškiaregiai ir bioenergetikai?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja6
Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė ...
-
Kamerinės muzikos kursuose – pamokos ir bendrystė
Birželio 25–30 dienomis Kauno kunigų seminarijoje jau penktą kartą įvyks Tarptautiniai Juozo Naujalio kamerinės muzikos kursai, kuriuos organizuoja Kamerinės muzikos rėmimo fondas ir Kauno J. Naujalio muzikos gimnazija. Kursuose dalyvaus 30 jaun...
-
Lenkų ragana – apie Jonines: tradicijos, burtai, patarimai ir gniuždantys mitai14
Portalui kauno.diena.lt pavyko pasikalbėti su ragana, kuri gyvena Lenkijoje. Ši papasakojo apie kerus, kuriais užsiima, dvasias ir amuletus. Žinoma, dėmesio skirta ir Joninėms – jose gausu magijos, energijų, mitų ir gražių papročių. ...
-
Nuo Dainų šventės iki miesto gimtadienio – kaip masiniai susibūrimai formuoja mūsų pilietiškumą?
Šiemet minime Dainų šventės šimtmetį. Šis ilgą istoriją turintis tradicinio tautinio meno festivalis ne vienam lietuviui žadina patriotiškus jausmus ir pasididžiavimą savo šalimi. Kokias transformacijas i&scaro...
-
Šimtas metų emocijų, bendrumo, šokių ir dainų1
Šiais metais minime Lietuvos dainų šventės šimtmetį. Šių dienų Lietuvos ir pasaulio įvykių fone tai nebus tiesiog apvalaus jubiliejaus, išsiskiriančio renginių gausa, paminėjimas. Tai galimybė prisiminti ir primint...