Žymi pajūrio grafikė jubiliejinėje parodoje atvers kūrybos horizontus

Ketvirtadienį Klaipėdoje bus pristatyta vienos žymiausių pajūrio grafikių Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės jubiliejinė paroda „Ties horizontu“.

G.Oškinytė-Eimanavičienė gimė 1942 m. sausio 19 d. Kaune, žymaus Lietuvos sklandytuvų konstruktoriaus Broniaus Oškinio ir medicinos sesers Birutės Oškinienės šeimoje. 1959–1965 m. Gražina studijavo grafiką tuomečiame Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar – Vilniaus dailės akademija). Nuo 1965 m. grafikė gyvena Palangoje. Parodose pradėjo dalyvauti 1967 m., Lietuvos dailininkų sąjungos narė nuo 1978 m.

Pasak jaunatviškai ir stilingai atrodančios, visada besišypsančios dailininkės, šiuosyk „Klaipėdos galerijoje“ ji surengs apžvalginę, arba tiesiog retro parodą. Grafikė nekūrė darbų specialiai jubiliejinei ekspozicijai, tiesiog atrinko juos iš dešimties metų kūrybos laikotarpio.

Per kelis kūrybos dešimtmečius ji išbandė įvairias technikas – grafitą,  pastelę, tušą ir plunksnelę, ofortą, kartono raižinį, monotipiją, akvatintą. (Nuotraukoje - G.Oškinytės-Eimanavičienės pastelė „Virš horizonto“.)

Kaip pastebėjo dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, tarp G.Oškinytės-Eimanavičienės temų ir kūrinių atlikimo technikų egzistuoja įdomus ryšys – kiekviena jų sukurti darbai tiesiog natūraliai klostosi į ciklus, serijas, tęstinius lakoniškus pasakojimus apie dangų, žemę, kalvas, lygumas, dangaus kūnus, horizontus, kurie neskiria, tik atveria.

„Galima vardyti daugybę motyvų, užpildančių nuolat kintančius Gražinos kraštovaizdžius, bet visi jie byloja apie žmogų, kurio esatimi alsuoja tie vizionieriški peizažai, sapno- būdravimo ar kosmogoninio mito išprovokuoti. Regimi, realūs, bet dar daugiau vidiniai, patys slapčiausi, numanomi ir / ar nujaučiami žmogaus ir gamtos ryšiai grafikos lakštuose metaforiškai išreiškiami minimalistinių aptakių formų, minkštų šešėlių, pustonių, subtilių faktūrų, tekstūrų ir simbolių, metaforų kalba. Kalvų apybraižos tobulai atkartoja moters kūno linkius ir beveik nejučia pereina į juos, transformuojasi į archetipinį pramotės-gimdytojos, žemės motinėlės, žemės materijos motyvą, iš kurio veržiasi joje slypinčios amžinosios galios. Greta tamsuoja akivarai, slėpiningi duburiai, kuriuose neveikia laiko dėsniai. Jie neardo harmonijos, yra kaip būtina jos egzistavimo dalis. Nuolatiniu sidabrišku šviesos ir tamsos bangavimu arba dangaus kūnų nušvitimu / užtemimu kūriniai emanuoja ramybę ir paslaptį. Gražinos grafika – kaip trumpi vientisos poetinės poemos fragmentai, kuriems popieriaus stačiakampiuose atveriamos naujos, neaprėpiamos erdvės“, – komentavo K.Jokubavičienė.

Grakščiai apie G.Oškinytės-Eimanavičienės kūrybą yra pasakęs šviesaus atminimo klaipėdietis grafikas Algis Kliševičius: „Maža to, kad moteris – paslaptis, menas – paslaptis. O čia gi  – moters menas – dviguba paslaptis”.

G.Oškinytės-Eimanavičienės grafikos parodos „Ties horizontu“ vernisažas – sausio 19 d. 17 30 val. „Klaipėdos galerijoje” (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių