- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalbėdami apie operos dainininkus dažnai įsivaizduojame romantiškus, prie vyno taurės pafilosofuoti mėgstančius, sunkiai galą su galu suduriančius, tačiau dėl pašaukimo pasiaukojusius menininkus. Bet Almas Švilpa nė iš tolo tokių neprimena.
Jau dvidešimt metų Vokietijoje gyvenantis ir dirbantis lietuvis atrodo ne prasčiau, nei kovinių filmų žvaigždės, važinėja prabangiais automobiliais, o į gyvenimą žvelgia be rožinių akinių.
„Aš esu vyras, todėl turiu pasirūpinti, kad mano šeimai nieko netrūktų“, – LRT laidos „Gyvenimas“ kūrėjams sakė A. Švilpa. Anot jo, jau nebe tie laikai, kai iš operos solisto atlyginimo būdavo sunku pragyventi net vienam žmogui.
Almas buvo vienas pirmųjų lietuvių, įsitvirtinusių užsienio scenose. Laimėjęs Šveicarijoje vykusį konkursą A. Švilpa gavo pasiūlymą tapti Ciuricho operos studijos nariu.
„Man pasisekė, kad įsitvirtinau Vokietijoje. Čia, kaip ir kitose vokiškai kalbančiose šalyse, klasikinis menas ir opera yra labai vertinami“, – džiaugėsi dainininkas. Jis – viena ryškiausių Eseno Aalto teatro žvaigždžių, tad turi išskirtinį kontraktą. Pagal jį lietuvis per sezoną privalo sudainuoti dvidešimt spektaklių, už kuriuos gauna atlyginimą. Kiekvienas papildomas pasirodymas scenoje jau apmokamas pagal didesnį tarifą.
Boso ir dramatinio baritono partijas atliekantis solistas prisimena, kad buvo metų, kai padainuodavo 60, o kartais – net ir 80 spektaklių. Tačiau toks didžiulis darbo krūvis labai išvargina ir galiausiai dainavimas ima nebeteikti džiaugsmo. Todėl Almas sako išmokęs darbus protingai paskirstyti. Didžiąją dalį vaidmenų jis kuria Esene, tačiau kartais sutinka padainuoti ir kituose Europos miestuose.
„Negalima sėdėti viename teatre, nes tai nepadeda tobulėti. Kita vertus, jeigu niekur nevažiuočiau, mano darbdaviai pagalvotų, jog esu niekam neįdomus. Negalima leisti savimi abejoti“, – juokėsi solistas.
Almas buvo vienas pirmųjų lietuvių, įsitvirtinusių užsienio scenose. Pirmoji proga pasitaikė dar tuomet, kai solistui tebuvo 24-eri – patyrę kolegos tokį jaunuolį pavadintų kūdikiu. Laimėjęs Šveicarijoje vykusį konkursą A. Švilpa gavo pasiūlymą tapti Ciuricho operos studijos nariu.
„Tais laikais panašių progų tiesiog nepasitaikydavo, todėl klausimo – važiuoti ar ne – net nebuvo“, – kelio pradžią prisiminė dainininkas, kuriam šveicarų pasiūlymas reiškė ir asmeninę laimę – nuolatinė alga užtikrino, kad jis galės išlaikyti šeimą, todėl, nieko nelaukęs, Almas vedė mylimąją Jolitą, su kuria susipažino antrajame Klaipėdos Stasio Šimkaus technikumo kurse. Vyriausioji poros dukra Kristina Otilija gimė po metų Vokietijoje. Dar po ketverių pasaulį išvydo Arijus. A. Švilpa prisipažįsta, kad šeima jam yra pats svarbiausias dalykas gyvenime. Būtent dėl žmonos ir vaikų lietuvis nemėgsta ilgam palikti namų. Tiesa, Jolita klauso absoliučiai visų vyro pasirodymų. Profesionali dainininkė yra pati didžiausia vyro gerbėja, bet tuo pat metu ir griežčiausia kritikė. „Ji yra tas žmogus, prieš kurį nuleidžiu galvą, kai ką nors ne taip sudainuoju“, – šypsodamasis prisipažino solistas.
Šį trečiadienį, 19:30 val. LRT laidos „Gyvenimas“ žiūrovams A. Švilpa atskleis operos pasaulio užkulisius ir papasakos jau 28-erius metus trunkančią savo meilės istoriją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Generalinis komisaras: Dainų šventės metu sostinėje papildomai dirbs 150 pareigūnų
Vykstant šimtmečio Lietuvos dainų šventei policija padidins savo pajėgumus, šventės metu sostinėje dirbs papildomai iki 150 pareigūnų, sako generalinis komisaras Renatas Požėla. ...
-
Jaunuosius keramikus įkvėpė „Kauno dienos“ antraštės2
Kauno Antano Martinaičio dailės mokyklos skulptūros ir keramikos mokytojai kartu su savo 5–12 klasių mokiniais tęsia tradiciją – kasmet kuria molinius dirbinius, kuriems impulsą suteikia įvairios laikraščio „Kauno diena“...
-
Senosios Rasų tradicijos: poros plukdo vainikus, o netekėjusios eina prie apeiginės kupolės2
Nuo ryto Neries slėnio šlaite, prie Kernavės piliakalnio susirinkusios moterys ruošėsi Rasos šventei. Pagal senąsias tradicijas, dieną iš lauko žolių ir gėlių pinami vainikai, kurie naktį bus panaudoti burtams, prane&scaro...
-
Vasaros saulėgrįža – tarp saulės laikrodžių
Vasarvidžio šventė gali būti švenčiama ne tik iš birželio 23-iosios į 24-ąją. Juk nuo birželio 20 dienos saulė ilgiausiai šildo žemę beveik visą savaitę. Todėl visiškai natūralu, kad penktadienį vakare, kai d...
-
Prasideda tris mėnesius truksiantis festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“
Druskininkuose šeštadienį prasideda tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. ...
-
Tapybos genijus sujungė žvaigždžių trauka
Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimo žemėlapyje – nauja stotelė. Vincento van Gogho fondo muziejuje Arlyje (Prancūzija) atidaryta paroda „Van Gogas ir žvaigždės“. ...
-
Geto gyvenimą išliejo akvarele27
Parodoje Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune – geto gyvenimas, geto žmonės ir keturių visa tai dokumentavusių menininkų darbai, kuriuos būtina pamatyti. ...
-
Memuarų knyga „Mano draugė Anna Frank“ – nepaprasta likimo suvestų ir išskirtų draugių istorija5
Ką teko išgyventi paauglei mergaitei, negailestingos istorijos verpete sutikusiai ir praradusiai savo mylimą draugę Anną Frank – garsiausio dienoraščio, pasauliui liudijančio apie Holokausto baisumus, autorę, nužudytą nacių? Garba...
-
R. Šepetys: kiekvienas esame istorija1
„Gyvenimas yra nuolat besikeičianti istorija. Kiekvieną dieną ją papildote, permąstote, pažvelgiate kitu kampu. Diena yra istorija. Metai yra istorija. Jūs esate istorija“, – savo naujoje knygoje „Jūs esate istorija“ ra&sc...
-
Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbą dar vis koreguoja6
Praėjus beveik 10 metų nuo idėjos atsiradimo, lig šiol nepatvirtintas Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Heraldikos komisija paprašė kūrėją Arvydą Každailį dar jį pakoreguoti. Nors naujuoju simboliu ir nepatenkinta grupė ...