- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
-
Filmo „Kaimiečiai“ dailininkė: žiūrovas emocinį kontaktą mezga su veikėjų akimis
Kino teatruose šiuo metu rodomas filmas „Kaimiečiai“ (rež. DK Welchman ir Hugh Welchman) susižavėjimo ir nuostabos sulaukia ne vien dėl intriguojančios istorijos, bet ir dėl vizualumo – sunku patikėti, kad šis filmas buvo nutapytas rankomis. „Kino pavasario“ žiūrovų mylimiausiu pripažintą filmą tapė ir Lietuvos dailininkai – koprodiuserė Agnė Adomėnė ir vyriausioji filmo dailininkė Lietuvoje Aistė Kanapickaitė praskleidžia filmo tapymo užkulisius.
Po „Kaimiečių“ premjeros „Kino pavasaryje“ Lietuvos dailininkai ir asmeniškai sulaukė žiūrovų atsiliepimų. „Gavau žinutę, kad viskas nutapyta labai gražiai, bet jau tos veikėjų akys… Visiškai neatrodo kaip tapytos, atrodo kaip fotorealizmas, – šypsojosi A. Kanapickaitė. – Esame tokios būtybės, žiūrime į akis ir galime nė neatsiminti kitų detalių – žiūrovas emocinį kontaktą taip pat mezga su veikėjų akimis.“
Vienai šio filmo sekundei sukurti kartais prireikdavo net ir savaitės, pasakoja kūrėjos. Dvylika metų animacijoje dirbanti prodiuserė Agnė Adomėnė („Art Shot“) atskleidžia, kad tokią techniką režisieriams teko išrasti patiems. „Tapyta animacija kaip technika egzistuoja, bet ji įprastai atliekama ant stiklo. O aliejiniais dažais, paveikslas po paveikslo, tapytos animacijos iki šiol nėra buvę – dar kurdami pirmąjį tokį filmą „Jūsų Vincentas“ DK Welchman ir Hugh Welchman šią techniką turėjo išrasti patys, o mums džiugu, kad jiems kuriant „Kaimiečius“ tapome šio nelengvo, bet apdovanojančio proceso dalimi.“
Agnė Adomėnė. Organizatorių nuotr.
Sužiūrėtas kiekvienas potėpis
Specialiai šiam filmui Vilniuje pusantrų metų buvo įkurta studija, kuri turėjo būti identiška studijoms Lenkijoje, Serbijoje ir Ukrainoje. Menkiausias apšvietimo nuokrypis galėjo nulemti, kad skirtingose šalyse tapomi kadrai nesuskambėtų tarpusavyje. Tai galėjo nulemti ir mažiausias iš konteksto iškrentantis potėpis, todėl Aistė Kanapickaitė prižiūrėjo, kad Lietuvos dailininkų tapyti kadrai preciziškai derėtų su kitose šalyse tapomais.
Organizatorių nuotr.
„Kiekvienam filme vaizduojamam metų laikui ar scenai turėjome pasitvirtinę spalvų paletę ir žinojome, kaip viskas turi atrodyti. Tačiau potėpiai būna ilgesni ar trumpesni, žalsvesni ar rausvesni, dažų sluoksnis – storesnis arba plonesnis. Jei tai būtų vienas paveikslas, viskas atrodytų puikiai, bet kuomet viską jungiame į judančią visumą, šie skirtumai gali trikdyti – nebus dermės. Todėl mano darbas buvo sugaudyti kiekvieną tokį potėpį, kad vaizdas būtų harmoningas“, – pasakojo A. Kanapickaitė.
Aistė Kanapickaitė. Organizatorių nuotr.
Darbas ne kiekvienam dailininkui
A.Kanapickaitė juokiasi, kad daugelis dailininką, ko gero, įsivaizduoja kaip aplink molbertą su teptuku vaikštantį chaotišką kūrėją, vis grįžtantį prie paveikslo dar ir dar keliems genialiems potėpiams. Šiuo atveju viskas vyko visiškai kitaip. „Animacijos tapymas – ne kiekvienam charakteriui. Pirmiausiai tai – titaniškas darbas, tad dailininko darbštumas, ko gero, yra svarbiausia savybė. Šis darbas yra labai lėtas ir meditatyvus, todėl žmogus turi būti asketiškas ir nusiteikti ilgai distancijai, kad nesinorėtų mesti darbo viduryje proceso.“
Organizatorių nuotr.
„Kuo stipresnį autorinį braižą žmogus turi, tuo jam ar jai sudėtingiau tapyti filmą. Dailininkai puikiai žino – sudėtingiausia tapyti būna tada, kai tiksliai žinai, koks turi būti galutinis rezultatas. Šiuo atveju kaskart siekiamas galutinis rezultatas buvo ypatingai aiškus. O kai viską dar reikia pajudinti, kai prisideda kūrinio animavimas, galva gali sprogti – teko išmokti mąstyti visiškai kitaip, nei buvome įpratę iki šiol, tapomus paveikslus reikėjo planuoti kaip animaciją“, – pasakojo A. Kanapickaitė.
Svarbi net temperatūra
Tapyba aliejiniais dažais – įnoringa technika, ypač, kai tarpusavyje turi derėti daug paveikslų, t. y. filmo kadrų. „Dažų savybės keičiasi priklausomai net ir nuo patalpos temperatūros, tad darbas vasarą ir žiemą šiek tiek skyrėsi. Dailininkai nuolat turėjo galvoti apie daugybę lygmenų: vienas dalykas yra spalva, kitas – potėpis, o kur dar medžiagos sluoksnis – kiek tekstūros uždėti, kiek kokių spalvų susimaišyti, kad pakaktų dažų ir jie pakeliui nepakeistų atspalvio ir neišdžiūtų? Pavyzdžiui, kiek raudonų dažų iškart susiplanuoti ir susimaišyti kadrui, kuriame didelį plotą užima raudona pagrindinės veikėjos suknelė?“ – pasakojo A. Kanapickaitė, prisiminusi vieną gražiausių Lietuvoje tapytų scenų – pagrindinės veikėjos šokį.
Organizatorių nuotr.
Filmą „Kaimiečiai“ Lietuvoje tapė nemaža dailininkų komanda: Aistė Kanapickaitė, Jolanta Spangevičiūtė, Gustė Mergiūnaitė, Gintarė Maskaliūnienė, Justina Zigmantaitė, Oskaras Dainovskis, Vilija Dabkevičienė, Ivan Korol, Rūta Matulevičiūtė, Rita Anskaitienė, Mindaugas Ratavičius, Jūratė Kluonė, Saulius Rudzikas.
Nobelį pelniusio romano motyvais
Filmas „Kaimiečiai“ pasakoja istoriją apie Jagną – jauną moterį, kuri XIX a. pabaigos Lenkijos kaime yra pasiryžusi rinktis savo pačios kelią. Apkalbų, pavydo ir nesibaigiančių nesutarimų židinyje visus – ir turtingus, ir vargšus – vienija pasididžiavimas savo žeme, atsidavimas tradicijoms ir giliai įsišaknijęs patriarchatas.
Organizatorių nuotr.
Jagna atsiduria prieštaringų troškimų ir intrigų sūkuryje – tarp turtingiausio kaimo ūkininko, jo vyriausio sūnaus ir kitų svarbiausių bendruomenės vyrų. Jos pasipriešinimas veda link tragiško susidūrimo su bendruomene, kurioje ji augo ir gyveno. Filmas „Kaimiečiai“ yra Nobelio prizą pelniusio Władysław Reymont klasikinio romano ekranizacija.
Filmas „Kaimiečiai“ jau rodomas Lietuvos kino teatruose, anonsą galite peržiūrėti vaizdo įraše:
Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Hands on Press“ archyve – krabą kepanti meška ir kiti (ne)būti dalykai3
„Per daugelį metų prikaupėme nemažai darbų, kurie šiandien tampa istoriniais artefaktais. Džiaugiamės galėdamos atverti ilgai nevarstytus archyvinius stalčius ir pasidalyti jų turiniu“, – sako menininkės, spaustuvės „...
-
Kaip tu, tarp būties ir nebūties?
Kaip kartą rašė Leonidas Donskis (2016, p. 9), „Europa buvo išgelbėta daugybę kartų dėka jos naratyvinių galių.“ Pasakojimai, liudijimai, dienoraščiai yra ne tik terapijos forma, bet ir laiko ženklai. ...
-
Šiuolaikinė lietuvių literatūra: dabartis ir perspektyva1
Šiuolaikinė lietuvių literatūra. Ar esame pakankamai giliai su ja susipažinę? Dėmesio Lietuvos rašytojams ir jų kūrybai tikrai galėtume skirti daugiau. Spalio 10 d. vyksianti tarpdalykinė mokslinė konferencija „Šiuolaikin...
-
Vietos pasaulyje paieškos pagal „Abudu“
Šakiuose susibūrusi grupė „Abudu“ kuria ir persikėlusi į Vilnių. Sostinėje grupė jau išleido ir pristatė du albumus – „Akys žvyro pilnos“ (2017 m.) ir „Gaisras“ (2020 m.). Dabar grupę sudaro pen...
-
Kultūros atašė Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje konkursą laimėjo premjerės patarėja2
Kultūros ministerijos skelbtą konkursą eiti kultūros atašė pareigas Švedijoje, vykdant funkcijas Suomijoje ir Danijoje, laimėjo premjerės patarėja Gabrielė Žaidytė. ...
-
„Kolizijos“: šiuolaikinio meno ir mokslo akistata
Gegužę Neapolio fizikos muziejuje (it. – Museo di Fisica) buvo atidaryta trijų lietuvių menininkių – Martos Frėjutės, Onos Juciūtės ir Simonos Žemaitytės – paroda „Kolizijos“, veiksianti iki birželio 30 d. Joje atsispi...
-
Tarptautinės parodos akcentai – saviti žvilgsniai į moters pasaulį
Italijos nacionaliniame muziejuje savo kūrybines menines interpretacijas moters tema pristatė trys dešimtys profesionalių menininkų, tarp kurių – ir vienuolika Lietuvos atstovų. ...
-
Europą sužavėję „El Conde de Torrefiel“ atvyksta į Lietuvą: pristatys spektaklį gamtoje2
Jau netrukus Lietuvos publika galės susipažinti su žiūrovus visoje Europoje sužavėjusia Ispanijos šokio ir teatro trupe „El Conde de Torrefiel“. Spalį kūrėjai pasirodys „Sirenų“ festivalyje Vilniuje, o jau visai n...
-
Festivalio „ConTempo“ programoje – eksperimentuojanti ir atvira Lietuvos scena
Eksperimentinė, kūrybinga ir drąsiai tyrinėjanti naujas teritorijas – tokia yra artėjančio scenos menų festivalio „ConTempo“ lietuvių kūrėjų programos dalis. Repertuare – pripažinti, nacionaliniais apdovanojimais įver...
-
Indų kultūra – per pažintį su joga
Klaipėdos Tautinių kultūrų centro kiemelyje vyko jogos užsiėmimai su jau septynerius metus Lietuvoje gyvenančiu jogu iš Indijos Vinney Dubey. Čia susirinkę klaipėdiečiai mokėsi ne tik įvairių pratimų, bet ir gerino emocinę bei psichologi...