Raukšlėta, nusvirusiomis krūtimis, nepagražinta. Graži, saldi, sudievinta. Du fotografai: 75 metų Nacionalinės premijos laureatas  Aleksandras Macijauskas ir glamūriniu vadinamas mados fotografas 38 metų Gediminas Žilinskas. Abu išrengę ir nufotografavę šimtus moterų, bet abu jas matantys labai skirtingai.

A.Macijauskas: ji – gyvybė

– Aleksandrai, kas jums yra moteris? – pasiteiravome Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija ir Gedimino 5 laipsnio ordinu apdovanoto A.Macijausko.

– Hm. Tai – gyvybė, kuri, kaip ir vyras, turi savo sandarą, pradžią, pabaigą, individualybę. Tai – ir pasaulio pratęsimo objektas. Moters pasaulis sudėtingas. Jo niekas neišaiškino ir turbūt neišaiškins. Deja, žmogų sunkiau suprasti nei užmušti.

– Skaičiavote, kiek išrengėte ir nufotografavote moterų?

– Tai nesvarbu. Net tarp savęs aktų fotografai nepasakoja detalių. Niekų kalbos, kad būtinai tarp fotografo ir modelis įvyksta seksas. Dažniausiai sutariama dirbti valandą dvi. Fotografas parengia šviesą, foną, turi idėją ir dirba, o ji: "Jau praėjo dvi valandos."

Prieš porą metų aš, Romualdas Požerskis, Romualdas Rakauskas fotografavome modelį aktui. Ji – energinga, išsilavinusi, baigusi mokslus vadybininkė. Pasisiūlė pozuoti, aš pasiūliau, kad ją fotografuotume trise. Metus laiko dirbome, darbų nerodėme ir tik po to susirinkome kartu, pakvietėme mūsų damą, rašytoją Marką Zingerį.

Nors, žinoma, fotografuojant visko nutinka.

– Kas jums nutiko fotografuojant moteris?

– Kaip sakė Šveikas: "Niekad nebūna, kad nieko nebūtų." Bet apie tai nutyliu ir detalių nepasakosiu. Su žmona minėsime savo vestuvių 55 metų jubiliejų.

– Sakėte, kad menininkui tiek metų pragyventi santuokoje – tai jau iškrypimas.

– Aha, šiuolaikinėje visuomenėje tai reta. Sakote, protingas vyras neprisipažįsta apie neištikimybę? Ar yra prasmė prisipažinti ir ką tai duotų?

– Ar prisimenate savo pirmą ir paskutinę savo fotografuotą moterį?

– Paskutinė ir buvo prieš kelerius metus, kai fotografavome ją trise. Pirmoji – mano žmona. Ji buvo labai graži panelė: ilgi plaukai iki juosmens, ilgos kojos ir viskas, ko reikia. Jos dėka ir pradėjau fotografuoti: pradėjau nuo montažų ir žmonos aktų.

– Vienas žinomas fotografas juokavo, kad Macijauskas savo modelį vos ne išprievartauja objektyvu.

– Turiu savo viziją, filosofiją. Man nepriimtina kasdien matomas nudailintas, išgražintas, glamūrinis moters kūnas fotografijoje. Įdomiau fotografuoti vyresnio amžiaus moteris – jos kaip senas medis, kuris daugiau kalba apie gyvenimą.

Kas yra aktas? (Skaito albume įrašytus savo žodžius). Danguje nusibaigė demokratija, kai Ieva prakando obuolį. Pasaulio kūrėjas džiaugėsi savo vaikais, jie  nuogi bėgiojo po linksmybių sodą, bet  po baisiausio nusikaltimo nutarė išvyti juos iš Edeno, kad per amžius jie kentėtų visas įmanomas kančias ir niekintų savo kūnus. Ypač Adomas, kurio labai vyriškas dalis su begaline meile iš geriausio molio nulipdė kūrėjas.  Bet velnias  nerimsta, Adomo ir Ievos palikuonims jis šimtmečiais įkyriai bubena į ausį: negalėjo Viešpats sukurti bjaurių dalykų. Kodėl, žmogau, niekini kelią, kuriuo iš motinos įsčių ateini į šį pasaulį? Drąsiau kramtyk obuolį, apsikabinęs urologą ir ginekologą.

Žmogaus gimimas mums – vienas svarbiausių dalykų, bet to stebuklo padargus mes niekiname. Dar neradau atsakymo, kada ir kodėl vyro ir moters organus pavertėme keiksmažodžiais. Prieš keliolika metų vienam estetikos specialistui sakiau, kad vyro penis daug gražesnis už ausis, nes jis – įdomesnis, keičiasi nuo situacijos, o ausys – banalu.

– Tuomet turbūt labai banalu klausti, kokia moters kūno dalis gražiausia Aleksandrui Macijauskui?

– Tai priklauso nuo situacijos, šviesos, nuo to, ką noriu parodyti. Fotografas moterį gali pateikti bjaurią ir gražią, jos krūtinę – mažą ar didelę, jis gali parodyti išmintingą moterį kvailai arba kvailą – protingai. Todėl nėra geresnių ar blogesnių dalių. Dievas sukūrė žmogų, neišskirdamas jokios kūno dalies. Problemų prisigalvojo pats žmogus.

– Kuo paaiškintumėte faktą, kad aktams daug mieliau nei vyrai apsinuogina moterys?

– Moteriai tai ir erotiškumas, suviliojimo instinktas. Moterys nori bendrauti, todėl neretai po bendravimo įkalbinu nusirengti. Nors paskutinioji pasisiūlė pozuoti pati. Prisipažino, kad su manimi buvo sunku. Studijoje buvo šalta, žiema. Pasiguldžiau ją ant grindų. Ji stengėsi, dirbo kūrybiškai.

– Kaip atrodė jums moterys, kai buvo te 30-metis ir dabar? Ar kas nors pasikeitė?

– Kūnas sportiškas ar ne – man niekada labai nerūpėjo. Ir su gražuole nebūna dirbti lengviau. Krūtys didelės ar mažos – man nesvarbu. Viskas priklauso nuo meistrystės ir idėjos.

– Kūnai kalba. Ką jie sako apie moterį?

– Kiek ji rūpinasi savo kūnu, ką patyrė, kaip iš paskutiniųjų stengiasi kažką slėpti, manydama, kad tai – negražu. Bet man tai nerūpi – svarbu idėja, ji uždega. Ir atsitiktinumas. Detaliai apgalvoju scenarijų, bet jei kažkas nutinka, pavyzdžiui, modelis paslysta, suteikia naują idėją, kuri neretai būna geriausia. Aktuose netikėtas dalykas atrodo originaliai.