- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kalėdos pradėtos švęsti gerokai anksčiau, nei atsirado krikščionybė, todėl jos nėra vien tik krikščioniška šventė. Senovės žmogui tai buvo ir gamtos virsmo įprasminimas, kuris leisdavo pabaigti senus darbus ir sulaukti naujų metų.
Pagal gamtos ritmą
Kalėdos – ne tik trumpiausia metų diena, bet ir saulėgrįža: naktys pamažu ima trumpėti, o dienos ilgėja. Ilgiau danguje užsibūna saulė, kuri lietuviams labai svarbi, – be jos nei derlius užderės, nei žolė žels, nei pašaras gyvuliams augs. Pradingus saulei, žemė nunyra į sąstingį – visa, kas gyva, tarsi numiršta, kad pavasarį vėl atgytų.
Tikėta, kad, saulei pradingus, reikia ją vaduoti, ir tas saulės vadavimo laikas yra žiemos saulėgrįža. O tai padaryti gali koks nors herojus. Lietuviams tai buvo elnias devyniaragis. Jis, atnešantis saulę ant savo ragų, itin dažnai minimas Kalėdų laukimo dainose.
Kodėl elnias devyniaragis? Jeigu elnias yra mėnulis, tai mėnulis nuo vienos fazes iki kitos pasikeičia per devynias paras. Pasakojama, kad elnias devyniaragis išbėga per žiemos saulėgrįžą ir atbėga per Kalėdas. Taigi Kalėdų dieną saulė jau būna galutinai išvaduota – nuo Kalėdų dienos pradeda vėl ilgėti.
Nusiplauti negandas
Kūčių dieną reikėdavo išvalyti visus namus, kuriuose triūsė moterys. Vyrai turėjo darbų lauke. Tačiau dirbti ne viską galima: draudžiama malti, malkas skaldyti, kulti, nes triukšmą sukeliantys darbai gali ateinančią vasarą sukelti debesis su kruša, pakenkti pasėliams, trobesiams, gyvuliams.
Pradėtus darbus būtinai reikėdavo pabaigti. Moterys nepalikdavo verpti nebaigto kuodelio, tikėdamos, kad į jį gali priteršti antgamtinės esybės.
Prieš Kūčių vakarienę buvo labai svarbu nusiprausti. Pirmiausia vyrus, nusirengusius iki juosmens, prausdavo šeimininkės arba merginos, po vyrų prausdavosi moterys. Šiam papročiui išnykus, Kūčių dienos pavakaryje žmonės prausėsi pirtyse ar kubiluose.
Senovėje šis nusiprausimas turėjo magišką apsivalymo reikšmę ne tik fizine prasme. Jis turėjo apsaugoti žmogų nuo ligų, suteikti sveikatos, nukreipti įvairias nelaimes, piktąsias dvasias.
Kartu su išėjusiaisiais
Kūčių vakarienei ant pliko stalo buvo dedamas glėbelis smulkaus šieno ir išskirstomas lygiu sluoksniu po visą stalo paviršių. Tai primena, kad Jėzus gimė tvartelyje ir gulėjo ėdžiose ant šieno.
Kai kur ant stalo dėtas nekultas rugių pėdas, simbolizuojantis gerą būsimų metų derlių, o po stalu – kūlis šiaudų, kuriais rytojaus dieną aprišdavo obelis, kad obuoliai derėtų.
Kūčios – nakties šventė, prasideda tik vėlai vakare, vakarinei žvaigždei pasirodžius. Tuomet visi sėda prie Kūčių stalo, kurio svarbiausias ritualas – bendra vakarienė laukiant Kalėdų.
Per Kūčias bendrai vakarieniaujama ne tik su gyvaisiais, bet ir su mirusiaisiais. Tam šeimos nariui, kurio nėra, padedama lėkštė, pristatoma kėdė, bet nededama šaukštų, peilių, šakučių. Ant lėkštės statoma žvakelė, kuri uždegama vakarienės metu. Tikėta, kad mirusiojo šeimos nario vėlė dalyvauja Kūčiose kartu su visais.
Magiška naktis
Kalėdų naktis – mistinis laikas, kai šis pasaulis susilieja su anapusiniu ir prasideda stebuklai. Todėl galima burti ir sužinoti ateitį.
Iš po staltiesės nesirenkant buvo traukiami šiaudeliai. Ištraukusi ilgą, laibą šiaudą mergina galėjo tikėtis aukšto vyro, o trumpas, storas šiaudelis – žemo, kresno vyro. Vedusieji iš šiaudo spėjo ateinančius metus. Plonas šiaudas – liesi metai, o storas – turtingi. Jei ištekėjusi moteris ištraukia šiaudelį, kurio vidurys sustorėjęs, ateinančiais metais susilauks vaiko.
Tarp jaunimo populiariausi – vedybų burtai. Mergina, atsisėdusi nugara į duris, per galvą meta batą: jei batas nukrinta smaigaliu į duris – tais metais ištekės, jeigu kulnu į duris – teks dar pasilikti pas tėvus. Išbėgus iš trobos reikia klausytis, iš kur šunys loja, – iš tos pusės atvažiuos piršliai. Galima ir glėbyje atneštas malkas skaičiuoti, ir tvoros strypus apglėbti – ar lyginis skaičius. Jei taip, lauk poros. Kai kurie jaunuoliai eidavo į tvartą vištų gaudyti. Jei mergina sugaudavo vištą – liks netekėjusi, jei gaidį – ištekės.
Būta gražaus tikėjimo, kad tą vakarą šneka gyvuliai, bet šitos šnekos klausytis yra pavojinga. Bauginta, kad jei šeimininkas išgirs tvarte gyvulius kalbant, rytoj mirsiąs.
Buvo stebimi dangaus kūnai, vėjas. Jei per Kūčias dangus žvaigždėtas ir žvaigždės susibūrusios krūvomis – lauk derlingų metų, dėslių vištų, daug grybų. Jei pučia stiprus vėjas – bus daug riešutų ir laukinių obuolių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
50-tasis Lietuvos etnografijos muziejaus sezonas: Mažosios Lietuvos ekspozicija ir ūkio gyvūnai
Jau nuo šio trečiadienio – gegužės 1 d. – Lietuvos etnografijos muziejus pradeda 50-ąjį sezoną, kurio metu duris atveria vidaus ekspozicijos, pristatomos naujos parodos ir ilgėja darbo laikas. Įsibėgėjęs pavasaris žada nepaprasta...
-
Žiūrovų laukia ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kasos1
Naujausias bei moderniausias šalyje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras jau atvėrė naujųjų rūmų bilietų kasą. Kviečiama atvykti ir bilietus bei kuponus nusipirkti jums patogiu metu. ...
-
Naujasis teatras – lyg išspręstas rebusas3
Klaipėdoje savaitgalį pirmuosius žiūrovus į iškilmingą gala koncertą pakvietė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkai. Neįtikėtinai pasikeitusi senoji ir visiškai nauja teatro dalis publikai buvo pristatyta išradingai ...
-
Italijos perlai, kuriuos įsimylėsite akimirksniu – Riminis, Kalabrija, Sardinija1
Turbūt nerastume keliautojo, kurio širdies nebūtų pavergusi Italija. Nuo visą pasaulį pakerėjusios virtuvės iki didingų architektūrinių paminklų, nuo svetingų pietiečių iki savitos kultūros – visa tai kviečia į šią pietų ...
-
100-osioms aktoriaus D. Banionio gimimo metinėms – jam atminti skirti renginiai3
Minint aktoriaus Donato Banionio gimimo 100-ąsias metines, šia proga pirmadienį organizuojamas renginys „Nepamiršti“. ...
-
Moksleivių žemėlapyje – „art deco“1
Simono Daukanto progimnazijos aštuntokai interaktyviame žemėlapyje sujungė tai, ką myli labiausiai, – miesto istoriją, kultūrą ir paveldą. Taip gimė virtualusis art deco žemėlapis. ...
-
Mes prieš 7 306 dienas: kuo pasikeitėme per 20 metų?34
2004 m. gegužės 1-oji, pirma Lietuvos diena ES, įamžinta dviejuose fotografų projektuose ir dokumentiniame filme. Kuo pasikeitėme per 20 metų? ...
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
Magiškasis realizmas iš Šri Lankos ir universalios jo pamokos
„Rašant knygą nėra taip, kaip būna per kokią filmo premjerą, kai jis išleidžiamas ir palydimas su fanfaromis. Ji gimsta pamažu, o paskui dar reikia tikėtis, kad ras skaitytojų“, – pripažįsta Bookerio premijos laureata...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...