- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastaruoju metu vykstant diskusijoms dėl Vyriausybės skirtų investicijų kultūros sektoriui ir papildomų lėšų, skirtų spartinti investicijų programas, Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija skatina kultūros bendruomenę išlikti vieningą ir solidarizuotis su sprendimais, skirtais ne tik išgyventi šį sudėtingą laiką, bet ir investuoti į infrastruktūrą, kuri yra būtina norint vystyti bet kokius kultūros projektus.
Kultūros sektorius priklauso kategorijai veiklų ir sričių, kurios iš karto pajuto pandemijos ir vėliau paskelbto karantino pasekmes, ir kurio atsigavimas bus vienas ilgiausių. Ieškant sprendimų, Vyriausybė kultūros sektoriaus reikmėms numatė beprecedentę 68 mln. eurų sumą. Iš jų 43,3 mln. eurų planuojama skirti kultūros infrastruktūros plėtrai ir atnaujinimui.
Būdami kultūros bendruomenės dalis, jaučiame pareigą paaiškinti ir paremti tokį sprendimą.
Pirma, kultūros sektoriui skiriamos investicijos ir parama turi būti įvairiapusiška: dalis jos privalo spręsti aktualiausią, „čia ir dabar“ problemą – kūrėjų ir kultūros žmonių bent jau minimalų pajamų garantavimą, kaip yra kitose ekonomikos srityse. Kita dalis investicijų turi būti skiriama dar prieš karantiną numatytiems infrastruktūros projektams. Kalbama ne apie naujus statinius, o apie tęsiamus projektus. Pravartu prisiminti ir ankstesnes patirtis, kai krizės laikotarpiu buvo įgyvendinti seniai planuoti, tačiau sunkiai finansavimą ir pritarimą gavę projektai – Nacionalinės dailės galerijos, „Menų spaustuvės“, VDA parodų centro „Titanikas“ erdvės, Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai, rekonstruota Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Visi šie nacionalinės reikšmės objektai sutelkė didžiules profesionalų pajėgas, jais naudojasi šimtai tūkstančių lankytojų.
Verta atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės investicijos infrastruktūros projektams įgyvendinti yra skiriamos pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano dalį, skirtą skatinti ekonomiką – t. y., konkrečią priemonę „Spartinti investicijų programas – skirti papildomų lėšų“. T. y. lėšos yra skiriamos jau anksčiau suplanuotiems investiciniams projektams. Tenka apgailestauti, kad kultūros bendruomenė priešinama tarpusavyje ir bandoma sudaryti įspūdį, jog Vyriausybė ir Kultūros ministerija nesprendžia trumpojo laikotarpio kultūros ir meno įstaigų veiklos problemų. Asociacijos, kurios įstaigos aprėpia scenos menų, muziejų, koncertinių įstaigų ir bibliotekų sritis, narių nuomone, kultūros sektoriui šiuo metu reikalingi tiek trumpalaikiai, tiek ilgalaikiai sprendimai ir būtų klaidinga manyti, kad didžiąją dalį investicijų nukreipus į projektų įgyvendinimą trumpuoju laikotarpiu (vasarą), kultūros sektoriui bus garantuotas tvarumas. Be to, atnaujintomis kultūros erdvėmis naudojasi ir nevyriausybinio sektoriaus meno organizacijos – šiuo metu rekonstrukcijos darbus vykdant ne vienam teatrui ir koncertinei įstaigai, šis erdvių stygius kaip niekada akivaizdus.
Dabartinis laikotarpis, kai renginiai nevyksta ir planuojami visiškai kitokiomis, sumažintomis apimtimis, yra būtent tas laikas, kai galima visu intensyvumu rekonstruoti kultūros erdves, kad iš karto po pandemijos jose galėtų pilnavertiškai ir intensyviai vėl vykti veiklos.
Siekiame pabrėžti, kad visi esame viena didelė (šiuo metu vienodai pažeista) kultūros bendruomenė, labai susijusi tarpusavyje. Atnaujintomis erdvėmis naudosis daug nevalstybinio sektoriaus kūrėjų, tad skirstymas į kategorijas „valstybinius“ ir „nevyriausybinius“ yra priešinantis ir sunkiu periodu skaldantis kultūros bendruomenę.
Nacionalinių organizacijų požiūriu, šiuo metu ypač svarbu susitelkti ir ištverti sudėtingą laikotarpį tam, kad visos erdvės galėtų visiškai atsidaryti tuomet, kai tai bus saugu ir kūrėjams, ir žiūrovams.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno įstaigų asociacija:
Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
Lietuvos nacionalinė filharmonija;
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus;
Lietuvos nacionalinis muziejus;
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
Nacionalinis Kauno dramos teatras;
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus;
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai;
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Menininkė stiklui įpučia gyvybės3
Karštam stiklui įkvepianti gyvybę, menininkė Irina Peleckienė savo darbais kalba apie jo trapumą, kuris lygiai toks pats, kaip ir žmogaus gyvenimas. ...
-
Klaipėdoje „Meridianas“ iškels bures, dedikuotas Švyturio metams1
Klaipėdos simboliu tapęs „Meridianas“ penktadienį pakeldamas bures pradės naują vasaros sezoną. ...
-
Kanuose – naujausias S. Loznicos filmas apie karo Ukrainoje absurdiškumą
Ukrainiečių režisierius Sergejus Loznica ketvirtadienį grįžta į Kanus su dokumentiniu filmu „Invazija“ (The Invasion), kuriame atskleidžiamas karo absurdas praėjus daugiau kaip dvejiems metams po to, kai į jo šalį įsiveržė Rusi...
-
J. Rekevičiūtė: 55 kūrybinės alchemijos metai1
Šiemet menininkei Jūratei Rekevičiūtei būtų sukakę 55-eri. Jei vėl susitiktume, po pasaulį būtų pasklidęs dar ne vienas jos kūrinys – jie žmonėms tapdavo relikvija. Kauno menininkės kūrybai skirta paroda „Po angelo sparnu&ldq...
-
Iškilmingame baleto gala koncerte – ir pasaulinė šokio žvaigždė iš Paryžiaus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame L...
-
Airiją ir JAV jungiančio interaktyvaus „Portalo“ veikimas dėl praeivių elgesio sustabdytas
Dubline esančios viešos interaktyvios skulptūros, vadinamos realiuoju laiku veikiančiu vizualiniu tiltu tarp Airijos sostinės ir Niujorko, veikimas po savaitės buvo sustabdytas dėl praeivių „netinkamo elgesio“. ...
-
D. Mauliūtė: elektrinė gitara plius filosofija2
Virtuoziškais elektrinės gitaros garsais ne tik Klaipėdą jau kurį laiką stebinanti „Žemynos“ gimnazijos abiturientė Dominyka Mauliūtė, surengusi finalinį savo koncertą Juozo Karoso muzikos mokyklos baigimo proga, išskubėjo...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Vasariška „Audra“ atneš budinančio ir įkvepiančio meno
Birželio 5–9 d. į Kauną sugrįžta festivalis „Audra“. Penkias dienas truksianti programa tradiciškai pakvies ne tik iki paryčių šokti pasiryžusius naktinės kultūros mėgėjus, bet ir meninių iniciatyvų ištro&sc...
-
Verkių dvarvietės parke Vilniuje archeologai rado XIII–XIV amžių kapus
Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muzie...