- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Savaitgalį su trenksmu, o svarbiausia taikiai. Praėjusios eitynės, kai kurių vertinimu, įrodymas, kad Lietuvoje LGBT bendruomenei atsiranda parama, praneša LNK.
Savaitgalį sostinė švietė visomis vaivorykštės spalvomis. Šokiai, ryškūs kostiumai bei makiažai ir bučiniai. Tik partnerystės iniciatorius Tomas Vytautas Raskevičius šį kartą kuklesnis – apsirengęs juodai. Net partijos suvažiavime buvo ryškesnis.
Sako, nors tai buvo ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos šventė, yra šiek tiek ir liūdesio.
„Nes dar kartą supranti, kiek reikia padaryti, kad ši bendruomenė būtų teisiškai apsaugota Lietuvoje“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.
Autobusais važiavo ir kitų šalių aktyvistai, ministrai, ambasadoriai. Originaliausiai riedėjo atvirai homoseksualus Amerikos ambasadorius Robertas Gilkristas – kadilake. Ant galinės sėdynės – Judy ir Denisas Shepardai. Tai Metju Shepardo tėvai. 1998-aisiais studentą Metju mirtinai sumušė už tai, kad jis buvo homoseksualus. Nužudymas sukrėtė visą šalį ir paskatino Jungtines Valstijas priimti įstatymus, nukreiptus prieš nusikaltimus iš neapykantos. Shepardai tapo garsiais žmogaus teisių gynėjais. Jie Lietuvoje lankėsi ir per 2016-ųjų eitynes.
„Šį kartą buvo tiek džiaugsmo ir entuziazmo. Daug žmonių prisijungė ir būti to dalimi buvo džiugu ir nuostabu“, – kalbėjo J. Shepard.
„Tai buvo puikus paramos, kurią pradedame matyti šioje šalyje, pavyzdys. Sveikinimai Lietuvai“, – sakė D. Shepard.
Visuomenė pamatė, kad dangus nesugriuvo, katastrofa neįvyko ir vos per kelerius metus daugumai žmonių tai tapo labai priimtina.
Neseniai Lietuvoje viešėjo Amerikos politikas, kuris kongrese buvo pirmas ir tamsesnio gymio azijietis, ir atvirai homoseksualus respublikonas Markas Takanas. Politikas sako, kad kadaise ir Kalifornijoje 70 proc. žmonių vienos lyties santuokoms nepritarė, panašiai kaip Lietuvoje. 2008-aisiais jos ten – legalizuotos.
„Visuomenė pamatė, kad dangus nesugriuvo, katastrofa neįvyko ir vos per kelerius metus daugumai žmonių tai tapo labai priimtina“, – teigė M. Tokano.
Policijos duomenimis, eisenoje žingsniavo 4,5 tūkst. žmonių. Incidentų neužfiksuota.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Eitynėse nebuvo matyti ir LGBT bendruomenę eilę metų engiančio Seimo nario Petro Gražulio. Savo „Facebook“ paskyroje Seimo narys dalinosi, kad iš Vilniaus „evakavosi“ į Palangą.
Spalvotąjį savaitgalį Vilniuje taip pat neliko ir Seimo narė Agnė Širinskienė.
„Aš tradiciškai, kaip kiekvieną savaitgalį, „evakavausi“ ten pat ir važiavau į savo namus“, – sakė Seimo narė.
A. Širinskienė apgailestauja, kad „laisviečių“ Remigijaus Šimašiaus savivaldybė tradicinių šeimų mitingui leidimo nedavė.
Partnerystės oponentų nuomonės savaitgalis nepakeitė.
„Jeigu mes pagal žmonių kiekį mitinguose priiminėtumėme įstatymus, tai greičiausiai Lietuvos ūkininkai dar ne tokių dalykų susivestų ir susitrauktų“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Iš tiesų buvo nemažai žmonių, pravažiavau dviračiu, pats mačiau. Buvo labai daug užsieniečių, nelietuvių. Įdėjus panašiai resursų ir energijos, už tradicinę šeimą turbūt irgi nemažiau susirinktų šeimų ir taip pat gražiai apsirengusių“, – sakė Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis.
Atsukime laikrodį dvylika metų atgal, į pirmąsias gėjų eitynes Lietuvoje. Jos – kur kas menkesnės. Prieš gėjus pasisakantys asmenys nesiskirstė ir renginiui pasibaigus. Žurnalistai dirbo su specialiomis liemenėmis, kaip karo zonoje.
E. Anisimenko / BNS nuotr.
„Dabar skrenda visokie kelio ženklai, buteliai, akmenys į policininkus. P. Gražulis ir K. Uoka perlipa per tvorą“, – skraidant tvoroms sumaištyje pranešinėjo tuometinis LNK žurnalistas.
Policija buvo aptvėrusi gatvę. T. V. Raskevičius ten nedalyvavo.
„Tuo metu tikrai buvo nedrąsu tą daryti. Neišsigandau, bet nebuvau tam pasiruošęs“, – prisiminė T. V. Raskevičius.
„Šeštadienį Vilniuje buvo kaip Vakarų Europoje“, – pridėjo Seimo narys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas svarstys siūlymą 2027-uosius metus paskelbti Memorialinių muziejų metais
Seimas imasi svarstyti iniciatyvą paskelbti 2027-uosius metus Memorialinių muziejų metais. ...
-
Prieš pat Kanų kino festivalį režisierius M. Rasoulofas pranešė palikęs Iraną
Irano kino režisierius Mohammadas Rasoulofas pirmadienį pareiškė palikęs Iraną, jis ten buvo nuteistas kalėti dėl kaltinimų sukėlęs pavojų nacionaliniam saugumui. ...
-
Antradienį prasideda Kanų kino festivalis, kuriame šiemet netrūks aštrių socialinių temų
Kanų kino festivaliui įprastu tapęs dramos elementas šiemet gali būti itin ryškus – antradienį prasidėsiantis prestižiškiausiu kino pramonėje laikomas renginys vyks karų, protestų, galimų darbuotojų streikų ir suintensyv...
-
Rekordinė šiluma paveikė Burbiškio dvaro tulpes1
23 kartą lankytojai į Burbiškio dvarą traukė grožėtis tulpėmis. Tiesa, neįprastais karščiais prasidėjęs pavasaris šventę pakoregavo, pusė tulpių jau peržydėjo. Tačiau, anot sodininkės, šiemet lankytojai turėjo uni...
-
S. Kairys Belgijoje su ES kolegomis aptars pasirengimą dirbtinio intelekto amžiui
Kultūros ministras Simonas Kairys pirmadienį ir antradienį lankysis Antverpene ir Briuselyje, kur su Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrais diskutuos kultūros vaidmens stiprinimo ir pasirengimo dirbti dirbtinio intelekto (DI) amžiuje klausimais. ...
-
Kino operatorių apdovanojimuose triumfavo J. Sičiūnas, M. Juodvalkytė
Lietuvos kino operatorių asociacijos apdovanojimuose „Ąžuolas 2024“ įvertinti geriausi kino meistrai, pagrindiniai apdovanojimai atiteko Juliui Sičiūnui, Mildai Juodvalkytei, už viso gyvenimo nuopelnus pagerbtas Arvidas Andrijus Baronas. ...
-
Gegužė – su poezijos žiedais1
Tradiciškai Kaune šį savaitgalį jau 60-ąjį kartą prasidės tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris 2024“, kurį rengia Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS), Rašytojų klubas. Seniausio Lietuvos poezijos k...
-
2026 metais Tokijuje planuojama eksponuoti M. K. Čiurliono darbus
Po dvejų metų Japonijos sostinėje Tokijuje planuojama surengti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio darbų parodą. ...
-
Pamatyti M. K. Čiurlionio jūrą1
Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) – premjera „Čiurlionio peizažai: jūra“. Spektaklyje skamba Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninės poemos „Jūros sonata“ garsai, jo ir sutuoktinės Sofijos Kymantaitės-Čiurlio...
-
Patriotiškumo ugnį įžiebs Z. Bružaitės „Requiem. Laisvės vardan“6
Praėjus 52 metams po Romo Kalantos žūties, jo auką dėl laisvės ir Kauno pavasario antitarybinių protestų dvasią miestiečiai tradiciškai prisimins gegužės 14-osios vakarą, Muzikinio teatro sodelyje skambant kompozitorės Zitos Bružaitės &b...