- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
-
Lietuvoje tapytas filmas „Kaimiečiai“ – jau šalies kino teatruose
„Kino pavasaryje“ ką tik pristatytas ir festivalyje net du apdovanojimus – žiūrovų simpatijų ir geriausios lietuviškos premjeros – nuskynęs režisierių DK Welchman ir Hugh Welchmano tapytas filmas „Kaimiečiai“ jau rodomas kone visuose Lietuvos kino teatruose. Apie įspūdingo kūrinio, prie kurio savo meistriškais potėpiais prisidėjo ir Lietuvos dailininkai, atsiradimą pasakoja režisieriai. Kodėl dirbtinio intelekto laikais reikia rankomis tapyti filmą? Kuo juos patraukė „Nobelio“ premijos laureato Władysławo Reymonto knyga „Kaimiečiai“? Ir ar tikrai mes pasikeitėme nuo XIX amžiaus?
Prieš penkerius metus „Oskarui“ buvo nominuotas šių režisierių darbas „Jūsų Vincentas“ ir jis į kino istoriją įėjo kaip pirmasis ilgametražis animacinis filmas. Jau tuomet buvo kalbėta apie Vincento van Gogho braižu nutapyto kūrinio sudėtingumą, bet naujasis darbas „Kaimiečiai“, pasak Hugho Welchmano, buvo triskart sudėtingesnis. Kadras po kadro – t.y. paveikslas po paveikslo – jis buvo nutapytas realistine maniera ir, H. Welchmano teigimu, net ne visi prie ankstesnio kūrinio dirbę geriausi dailininkai sugebėjo priimti „Kaimiečių“ iššūkį. Galima sakyti, buvo sukurti du filmai – pradžioje viskas buvo nufilmuota, o vėliau visa tai nugulė į keliasdešimt tūkstančių paveikslų, tapusių įspūdingu filmu.
Režisieriai nuolat sulaukia klausimų, kodėl dirbtinio intelekto laikais reikia rankomis tapyti filmą? H. Welchmanas šypsosi, kad mielai būtų kūręs su dirbtiniu intelektu, jei tik jis tai pajėgtų. „Dirbtinis intelektas gali puikiai kurti muziką, nes internete yra didžiulė muzikos kūrinių duomenų bazė, kuria jis gali remtis. Jis net gali neblogai nukopijuoti aliejinės tapybos paveikslą. Bet viskas keičiasi tada, kai atsiranda judesys – dirbtinis intelektas tampa per daug nuspėjamas, per daug dirbtinis lyginant su žmogaus potėpiais, šviesos pakitimais ir pan. Jis galbūt galėtų to išmokti, jei egzistuotų daugiau aliejinės tapybos animacijos darbų, tačiau tokių daugiau nėra – yra tik „Kaimiečiai“.“
Stop kadras.
„Nobelio“ premijos laureato knygos motyvais
Istorija žiūrovą nukelia į XIX a. pabaigos Lenkijos kaimą, kur apkalbų, pavydo, nesibaigiančių nesutarimų židinyje visus vienija pasididžiavimas savo žeme, atsidavimas tradicijoms ir giliai įsišaknijęs patriarchatas. Intrigų ir prieštaringų troškimų centre atsiduria jauna moteris Jagna, kuri šioje aplinkoje mėgina rinktis savo pačios kelią. Režisierė DK Welchman sako, kad būtent Jagnos personažas W. Reymonto romane „Kaimiečiai“ tapo priežastimi papasakoti šią istoriją filme.
„Mane pribloškė, kaip gražiai Reymontas aprašė kaimą, metų laikus, valstiečius supančios gamtos grožį. Tačiau būtent Jagna tapo priežastimi, kuri mane patraukė jį ekranizuoti. Kaip moteris, aš taip pat daugybę kartų gyvenime buvau neteisingai sugėdinta. Tad susitapatinau su Jagna, labai ją užjaučiau. Pradžioje visi jai pavydi ir jos nesupranta, vėliau su ja blogai elgiasi, ją gėdina ir galiausiai atstumia – už tai, kad ji graži, svajinga, meniška, aistringa, o labiausiai už tai, kad ji abejoja patriarchatu, palaikomu ir bažnyčios. Ji tarsi šaukė mane. Šis filmas – mano atsakymas į tą kvietimą“, – sakė DK Welchman.
H. Welchmanas pridūrė – kad ir kaip norėtumėme jaustis labiau sofistikuoti XXI amžiuje, vis dėl to yra nuo XIX amžiaus nepakitusių dalykų. „Pavyzdžiui, Toronte, JAV, D. Britanijoje po filmo peržiūrų prie manęs pasikalbėti vis prieidavo indų kilmės žmonės, jie pasakojo savo arba draugų istorijas – panašūs iššūkiai šeimose tebėra daug kur pasaulyje. Taip pat daugybė jaunų moterų tebesusiduria su mobingu, tik jis persikėlė į internetą – patiriama anoniminė neapykanta, pavydas varo žmones į depresiją, kelia didelį nerimą ir net suicidines mintis. Filme rodomi konfliktai, lyčių nelygybė, internalizuotas patriarchatas, aistros, pavydas – visa tai tebėra būdinga žmonėms, todėl tai labai atpažįstama. “
Stop kadras.
Siautulingos šventės su šokiais ir dainomis
„Kaimiečiai“ – džiaugsmas ne tik akims, bet ir ausims: įspūdingą vizualinį kūrinį puikiai papildo muzika. „Mus įkvėpė knygoje aprašomos šventės ir Borinos bei Jagnos vestuvės, kuriose svečiai gėrė ir šoko tris dienas. Šie žmonės gyvena sudėtingą gyvenimą, neįtikėtinai sunkiai dirba, tačiau taip pat moka ir švęsti gyvenimo ciklą. Jie tikrai mėgsta šokti. Mes visi turėtumėme daugiau šokti! Kartais muzikai tenka pakalbėti už personažus, kai jie tampa nepakankamai iškalbingi arba nesijaučia turį galių. Tad glaudus bendradarbiavimas su kompozitoriumi Łukaszu „L.U.C“ Rostkowskiu buvo labai svarbus“, – atskleidžia DK Welchman.
Stop kadras.
Finalinę filmo dainą „End of Summer“ po filmo išleidimo anglų kalba perdainavo garsi kartvelų ir britų dainininkė Katie Melua, filmo garso takelis Lenkijoje jau tapo platininiu, o šalyje net rengiami specialūs filmo „Kaimiečiai“ muzikos koncertai.
„Garso takeliui mus, žinoma, įkvėpė tradicinė lenkų liaudies muzika. Visame pasaulyje folkloras turi daug pasikartojimo elementų – tai kuria atmosferą, skatinančią šokti iki ryto, visai kaip šiuolaikinė house arba trance muzika. Tačiau mus labiau domino ne populiarioji, o gilesnė, dar labiau į praeitį nukelianti liaudies muzika. Skandinavijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje ir kituose regionuose yra populiarūs giliai į istoriją nusikeliantys gentinės praeities tyrinėjimai, o šiuo atveju man buvo įdomus šio regiono slavų misticizmas. Tad mus labiausiai domino toks folkloras, kuris skambėjo ypatingai seniai“, – pasakojo H. Welchmanas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemaičių muziejui „Alka“ toliau vadovaus E. Stonkevičienė
Dabartinė Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė laimėjo konkursą šio muziejaus vadovės pareigoms užimti. ...
-
S. Kairys su ESINT vadovu aptarė dirbtinio intelekto ir autorių teisių problematiką1
Kultūros ministras Simonas Kairys su vizito į Lietuvą atvykusiu Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (ESINT, angl. EUIPO) vadovu João Negrão Kultūros ministerijoje aptarė aktualias temas, susijusias su dirbtiniu intelektu (DI...
-
Gyvenimo prasmė ir džiaugsmas – knygose: J. Strielkūnui – 85-eri
„Štai eina pakrypuodamas, kažko susirūpinęs (bet gali bemat nusijuokti), ant pilvuko prasiskyrusiais marškiniais, štai gurkšnoja negarsiai pašūkaliodamas su jaunais poetais, išmokusiais jo „Bocherso pla...
-
Kada baigsime kopijuoti natas?
Lietuvos autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA kartu su Kultūros ministerija pakvietė valstybinių muzikos kolektyvų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, muzikos mokyklų ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovus į atvirą ...
-
Buvusioje areštinėje – sovietinės Lietuvos grimasos: nostalgijos kupinas gastronomas17
Duris lankytojams vėl atveria alternatyvios kultūros erdvė buvusioje areštinėje, Vilniuje. Didelio susidomėjimo parodą apie gyvenimą sovietinėje Lietuvoje, kasdienius paprastų žmonių bandymus išgyventi, nepaisant buitį kausčiusio s...
-
Penkerius metus lauktas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atidarymas
Įspūdingu koncertu publikai atsivėrė pirmasis po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šalyje pastatytas muzikinis teatras – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) rūmai. Koncertas sujungė teatro orkestrą, chorą, baleto trupę, soli...
-
4-oji Kauno literatūros savaitė jungs žemynus ir žodžius
Gegužės 8–12 dienomis Kaunas taps literatūros meka – čia jau ketvirtą kartą vyks tarptautinis knygų ir rašytojų festivalis „Kauno literatūros savaitė“. ...
-
Bibliotekos nurašytas knygas galės atiduoti tiems, kam jos reikalingos
Bibliotekos, prieš atiduodamos perdirbti nurašytas knygas, galės neatlygintinai perduoti jas fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn. Ketvirtadienį Seimas priėmė tokią galimybę suteikiančias Kultūros ministerijos parengtas Bibliotekų ...
-
Valdovų rūmuose atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą3
Valdovų rūmų Didžiajame kieme ketvirtadienį atidaroma interaktyvi paroda apie 1863–1864 metų sukilimą. ...
-
„Nerk į teatrą“: interaktyvumas be amžiaus cenzo
Tarptautinis edukacinis festivalis „Nerk į teatrą“ šiemet Nacionaliniame Kauno dramos teatre (NKDT) vyks jau keturioliktą kartą. Jo programoje nuo balandžio 25 d. iki birželio 14 d. – pusšimtis edukacijų, dvi premjeros, a...