- Parengta pagal pranešimą spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
20 proc. šalies meno kūrėjų gali išgyventi vien iš meninės veiklos – tokius duomenis atskleidė prieš trejus metus pristatytas plačios apimties Menininkų socialinės ir kūrybinės būklės vertinimas. Išanalizavusi tyrimo duomenis, Lietuvos kultūros taryba (LKT) inicijavo finansavimo pokyčius ir dabar siekia naujai įvertinti menininkų socioekonominę situaciją šalyje.
Iniciatyva pasiteisino
LKT pirmininkės Astos Pakarklytės teigimu, tarybos inicijuotu ir pirmą kartą vykdytu tyrimu siekta atskleisti menininkų kūrybinę ir ekonominę situaciją, kad kultūros politikos formuotojai galėtų aiškiai matyti šalies kūrėjų problemas ir priimti pagrįstus sprendimus.
„Galima pasidžiaugti, kad tyrimas prisidėjo prie požiūrio kaitos ir įkvėpė konkrečius nutarimus – didesnės ir labiau diversifikuotos valstybės institucijų menininkams skiriamos stipendijos. Lietuvos kultūros tarybos individuali stipendija padidėjo trečdaliu – iki 800 eurų“, – pastebėjo ji.
Ankstesnio ir šiais metais vėl kartojamo tyrimo autorė dr. Rusnė Kregždaitė kaip teigiamą tyrimo aspektą išskiria suaktyvėjusias diskusijas apie menininkų padėtį Lietuvoje, mažą atlygį už kūrybą, nenuolatinį užimtumą, poreikį dirbti keliuose darbuose. Jis tapo stimulu plėtoti temą kituose tyrimuose, paskatino menininkų sąjungų diskusijas dėl atlygio, įsikūrė meno darbuotojų profesinė sąjunga, galiausiai, ir politikų programose atsirado terminas „teisingas atlygis kūrėjui“.
Įsikūrė meno darbuotojų profesinė sąjunga, politikų programose atsirado terminas „teisingas atlygis kūrėjui“.
Išryškino skaudulius
Dar 2019 m. surinkti duomenys ir 2020 m. Nacionalinės kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos ir Ateities visuomenės instituto atliktas tyrimas atvėrė opius meno kūrėjų kasdienybės klausimus.
Įvertinus valstybės ir savivaldybių biudžetų struktūrą paaiškėjo, kad tiesioginės jų investicijos į individualų kūrėjų yra labai mažos, o vidutinės šalies kūrėjų pajamos sudarė 772 eurus. Tuo metu tyrimas parodė, kad kas penktas menininkas gali pragyventi iš kūrybinės veikos, ir beveik 96 proc. kūrėjų bent dalį savo laiko skiria darbui be atlygio. Nepaisant to, kaip atskleidė tyrimas, kūrėjams jų profesija teikia didelį pasitenkinimą: 76 proc. Lietuvos menininkų ją rinktųsi dar kartą.
Savo ruožtu šio tyrimo iniciatorė dr. Kristina Mažeikaitė pažymėjo, kad egzistuoja ir reikšmingi skirtumai tarp lyčių: „Vyrai menininkai vidutiniškai uždirba bent keliais šimtais eurų daugiau. Skirtumai išryškėja ir žvelgiant į meno sritis – įprasta už kūrybos pristatymą mokėti scenos meno kūrėjams, o štai vizualiojo meno atstovai atlygio už darbą sulaukia retai.“
Siekia impulso pokyčiams
Tyrimo iniciatorių ir autorių teigimu, diskusijų apie menininkų socioekonominę padėtį išties padaugėjo, o kaip šie pokyčiai transformuoja menininkų kasdienybę, bus siekiama išsiaiškinti nauju tyrimu.
„Menininkai puikiai žino problemas su kuriomis susiduria jie patys, dažnai nujaučia ir tai, kuo gyvena jų aplinkos kūrėjai. Tačiau, norint matyti bendrą lauko situaciją ir išryškinti jos problematiką, būtina turėti pagrįstus duomenis. Tyrimas leis apibendrinti Lietuvos menininkų ekonominę ir kūrybinę situaciją, surinkti duomenys galės tapti pagrįstais argumentais siekiant kūrėjų padėties gerinimo“, – kalba Karolina Šulskutė.
Meno kūrėjai prie naujo tyrimo (tyrėjos Rusnė Kregždaitė, Kristina Mažeikaitė, Karolina Šulskutė) prisidėti ir jo anketą užpildyti gali čia: https://tinyurl.com/pjhb8txx.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiariausias pasaulyje Luvro muziejus atsidūrė apgailėtinoje padėtyje
Luvro direktorė perspėjo Prancūzijos vyriausybę, kad vienas garsiausių pasaulyje muziejų Paryžiuje yra perpildytas, pralaidus vandeniui, maitinimas ir tualetai neatitinka kokybės standartų. ...
-
Tautiečiai atranda Pažaislį: užsieniečius keičia lietuviai
Po pandemijos, kai viskas užsidarė ir tautiečiai ėmė keliauti po Lietuvą, išpopuliarėjo Pažaislis. Pasak gidės Liudos Vitkienės, ši tendencija nenuslopsta. ...
-
Simonas Kairys: Birutis nusprendė būti gudrutis
Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nesutinka su naujojo ministerijos vadovo Šarūno Biručio kritika neva jis yra iš dalies kaltas dėl „Keistuolių teatrui“ gresiančių finansinių nesklandumų už prieš keletą metų ...
-
Radiniai Arkikatedros požemiuose: atradimo džiaugsmą temdo intrigos
Neįtikėtina istorija dėl karališkų insignijų atradimo Arkikatedros požemiuose dar nesibaigė. Kultūros ministras Šarūnas Birutis pasikvietė arkivyskupijos atstovus pasiaiškinti, kodėl jie slaptavietę atvėrė be Kultūros paveld...
-
„Keistuolių teatrui“ gresia bankrotas
Kultūros ministras Šarūnas Birutis teigia, kad „Keistuolių teatrui“ gresia finansiniai nuostoliai dėl prieš keletą metų vykdytos teatro rekonstrukcijos. Pasak jo, dėl laiku neapmokėtų sąskaitų ir neapsidraudusio rangovo, Ce...
-
Rašyti dviese – smagiau
Rašytojos Aistės Šopienės-Šopos ir jos sūnaus Leonardo knyga: su paauglišku maištu, netekties jausmu ir svarbia žinute visuomenei – žmogui reikia žmogaus. ...
-
Pamatyti miesto kasdienybės triukšmą
Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiosios scenos fojė veikia jaunosios kartos tapytojos Lauros Slavinskaitės paroda „Mano (?) melodijos“. ...
-
Šimtmečius atlaikę radiniai – Kauno rajono istorija
Raudondvario pilyje įsikūrusiame Kauno rajono muziejuje rengiamasi parodai „Šimtmečius menantys Radikių archeologiniai radiniai“. Tai jau antroji iš aštuonių planuojamų Pakaunės krašto archeologijos radinių, kuri...
-
Bažnyčios ankstyvuoju tarpukariu: vizijos ir realybė
Kaip katalikų maldos namų stygiaus klausimas spręstas tarpukario Kaune? Kokių meninių idėjų turėjo ir kaip jas realizavo bažnyčių architektai ir inžinieriai? Atsakymų į šiuos klausimus paieškų rezultatais sakralinio meno paveldo ty...
-
Išskirtinių šokių mokytoja save atrado Mažeikiuose: čia paprastesni žmonės
Atrodo, visi keliai veda į Mažeikių muziejų. Taip juokauja laidos „Toliau nuo miesto“ vedėjas Nedas Stankevičius. Miesto muziejuje jis susipažino su Vytautu ir Raimonda Ramanauskais, kuriems Mažeikiai ne vien meilės, bet ir kultūros miest...