Elinge – vienintelis spektaklis

200 metų sukaktį nuo pirmojo operos pastatymo Klaipėdoje šiemet švenčiantis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras festivalio preambulę sieja su prūsiškomis teatro ištakomis ir laikotarpiu, kai XIX a. pradžioje tuomečio Mėmelio vokiečių teatre buvo pradėti rodyti muzikiniai spektakliai. Ta proga festivalio atidaryme rytoj 21.30 val. žiūrovų laukia ypatinga premjera – R. Wagnerio opera „Skrajojantis olandas“.

„Skrajojantį olandą“ pastatė šios operos muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Pitrėnas, dirigentas Tomas Ambrozaitis, koncepcijos autorius ir režisierius Dalius Abaris, režisierius Gediminas Šeduikis, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografai D.Abaris ir Sigita Šimkūnaitė, kostiumų ir grimo dailininkė Sandra Straukaitė, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis. Svarbiausius vaidmenis spektaklyje atliks žymūs operos solistai – bosas-baritonas Almas Švilpa (Olandas), sopranas Sandra Janušaitė (Zenta), bosas Tadas Girininkas (Dalandas), tenorai Andris Ludvigas (Erikas) ir Rafailas Karpis (Vairininkas), mecosopranas Dalia Kužmarskytė (Mari), grieš Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras.

Penktoji ir viena dažniausiai pasaulio teatruose statomų R.Wagnerio operų pirmą kartą Lietuvoje skambės ten, kur pati aplinka audrina žiūrovų vaizduotę – tarpukariu Klaipėdoje veikusios P. W. Lindenau laivų statyklos komplekso elinge, iškilusiame 1937–1938 m. Operos, sukurtos pagal Heinricho Heine’s novelę ir Wilhelmo Hauffo pasaką „Laivas vaiduoklis“, pasaulinė premjera 1843 m. įvyko Drezdene.

Klaipėdos miesto gimtadieniui ruošiamas „Skrajojančio olando“ pastatymas, pradėsiantis šiemetį festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, žada būti unikalus. Operos dekoracija virs milžiniškos senojo Klaipėdos elingo konstrukcijos su pakėlimo mechanizmais. Šiuolaikinės šviesų, vaizdo ir garso įrangos galimybės kartu su teatro simfoninio orkestro atliekama jaudinančia R.Wagnerio muzika, tikima, sukurs nepakartojamą operos šventę.

Bilietai į vienintelį „Skrajojančio olando“ spektaklį jau išgraibstyti. Į premjerą iš visos šalies susirinkęs tūkstantis žiūrovų turės kuo pasidžiaugti ir pasigirti. O tiems, kam bilietų nebeliko, teks pasitenkinti „Skrajojančio olando“ tiesiogine transliacija Lrt.lt interneto portale ir vėliau pasirodysiančiu spektaklio vaizdo įrašu.

Su kava ir šokoladu

Kamerinių operų premjera „Vivat kava!“ publikos lauks rugpjūčio 5 d. 19.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje. Dvi vienaveiksmės operos – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G .B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“ – bus patiektos žiūrovams tą patį vakarą kartu su kava ir šokoladu.

Tai neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš XVIII a. Režisavo Rūta Bunikytė, diriguos Dmitrijus Zlotnikas, pagrindines partijas atliks solistai Rosana Štemanetian, Rasa Ulteravičiūtė, Aurimas Raulinavičius, Tadas Jakas, Artūras Kozlovskis ir Vilius Trakys.

Leipcige įsikūrusiuose Zimmermanno kavos namuose kartą per savaitę lankytojus linksmindavo universiteto ansamblis „Collegium Musicum“, kurio tuometis vadovas buvo kompozitorius J. S. Bachas. Leipcigo gyventojai vyrai mėgo šio ansamblio koncertus, kurių klausydamiesi galėjo skanauti tuomet dar egzotišku gėrimu laikytą kavą. Tačiau mėgautis ja Vokietijoje bandyta uždrausti moterims, nuogąstaujant, kad įprotis gerti kavą gali pakenkti jų jautriems nervams ir net vaisingumui. Suprantama, šios baimės trukdė Zimmermanno kavos namams plėsti verslą. Todėl 1734 m. jie užsakė ansamblio „Collegium Musicum“ vadovui parašyti kūrinį kavos tema. Netrukus produktyvusis J. S. Bachas užsakovams pristatė „Kavos kantatą“ trims solistams ir instrumentiniam ansambliui. Ji tapo pirmuoju kavą garbinančiu kūriniu pasaulio muzikos istorijoje.

O kompozitoriams likimas dažnai krečia piktus pokštus, atmesdamas tuos veikalus, kuriuos jie patys laiko savo kūrybos viršūne, ir išaukštindamas tai, ką šie lengva ranka brūkštelėjo aplinkinių pramogai. Taip nutiko italų kompozitoriui, Neapolio operos mokyklos atstovui G. B. Pergolesi. Jo epochoje buvo įprasta operos spektaklių pertraukų metu palinksminti besiilsinčią publiką trumpais savarankiško siužeto komiškais kūrinėliais – intermedijomis. Norėdamas, kad įnoringoji publika iki pabaigos išklausytų jo operą „Nepalaužiamas kalinys“, G.B.Pergolesi jos pramogai parašė šmaikščią intermediją „Tarnaitė ponia“. Nutiko tai, ko kompozitorius tikėjosi mažiausiai: „Nepalaužiamą kalinį“ visi greitai pamiršo, užtat „Tarnaitė ponia“, tapusi klasikiniu opera buffa pavyzdžiu, savo autorių garsina iki šiol.

Kamerinių operų premjera „Vivat kava!“ rugpjūčio 8 d. 19.30 val. bus parodyta ir Palangos kurhauze.

Dainos, šokis, edukacija

Rugpjūčio 6 d. 19.30 val. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje vyks festivalio kamerinės muzikos koncertas „SMS: kur vėjams grojant bangos dainuoja...“ Gros Klaipėdos muzikinio teatro orkestro styginių instrumentų grupė, diriguos T. Ambrozaitis. Skambės E. Griego, P. Čaikovskio, E. Elgaro, B. Britteno kūriniai.

Laikrodžių muziejaus kiemelyje rugpjūčio 7 d. 19.30 val. bus pakartotas pernykščiame festivalyje didelių publikos simpatijų sulaukęs R. Bunikytės režisuotas teatralizuotas E. Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“. Grieš teatro orkestro grupė, diriguos Egidijus Miknius, dainuos jaunieji solistai R. Štemanetian, T. Jakas, Modestas Narmontas, V. Trakys, A. Raulinavičius, Ernesta Stankutė, Oksana Auškalnytė-Mockuvienė, Vitalija Trinkė. Skambės ir garsieji „Elektrėnų žiburiai“, ir E. Balsio dainos apie jūrą, jūreivius ir Klaipėdą – dainų apie tai šiame krašte augusio kompozitoriaus muzikiniame palikime gausu. Rugpjūčio 12 d. 18.30 val. šis koncertas dar kartą nuskambės Palangos Birutės parko rotondoje, kur publika jo galės klausytis nemokamai.

Palangos koncertų salėje rugpjūčio 9 d. 18 val. bus parodyta pernai vasarą čia triumfavusio, Klaipėdos „Padėkos kauke“ apdovanoto šokio spektaklio – E. Balsio „Eglės žalčių karalienės“ sutrumpinta versija, skambant muzikos įrašui. Choreografo Martyno Rimeikio pastatytame spektaklyje šiuosyk pagrindinius vaidmenis šoks Aušra Krasauskaitė (Eglė), Mantas Černeckas (Žilvinas), Kira Tykhonova (Drebulė), Illia Temchenka (Ąžuolas).

Ten pat rugpjūčio 11 d. 18.30 val. vyks edukacinis spektaklis pagal pernai Klaipėdos muzikinio teatro pastatytą W. A. Mozarto operą „Don Žuanas“. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro grupė, diriguos D. Zlotnikas, dainuos Mindaugas Rojus (Don Žuanas), A. Kozlovskis (Leporelas), A. Raulinavičius (Don Otavijus), Rita Petrauskaitė (Dona Anna), Beata Ignatavičiūtė (Dona Elvyra), M. Narmontas (Mazetas), R. Ulteravičiūtė (Cerlina), Vilius Kazlauskas (Komandoras). Nemokamo edukacinio spektaklio žiūrovai turės galimybę susipažinti su šios unikalios operos subtilybėmis.

Simfoninė ir sakralinė muzika

Rugpjūčio 14 d. 19.30 val. Palangos koncertų salėje rengiamas festivalinis vieno ryškiausių lietuvių tenorų, užsienio scenas užkariavusio Kristiano Benedikto (Lietuvoje jis žinomas ir kaip Vaidas Vyšniauskas) gala koncertas „Išsisupus plačiai vakarų vilnimis...“ Gražiausias operų arijas tame pačiame koncerte taip pat dainuos sopranas Ieva Juozapaitytė ir baritonas M. Rojus. Grieš Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, diriguos T. Ambrozaitis.

Rugpjūčio 21 d. 19.30 val. Klaipėdos koncertų salėje publikos lauks simfoninės muzikos koncertas „Ramios, malonios vasaros naktys...“, kuriame vėl pasirodys Klaipėdos muzikinio teatro simfoninis orkestras, bet šiuosyk – su garsiu fleitininku iš Lenkijos Łukaszu Długoszu, diriguos Robertas Šervenikas. Koncerto programoje – G. Rossini Uvertiūra iš operos „Sevilijos kirpėjas“, S. Mercadante’s Koncertas fleitai Nr. 2 e-moll, G. Rossini–B. Britteno „Muzikiniai vakarai“, J. Brahmso Vengrų šokiai Nr. 1, 2, 5, 6, 7, 10.

Festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ su publika atsisveikins tradiciniame Baltijos kelio akcijai dedikuotame sakralinės muzikos koncerte „Vienybė težydi!“. Praskaidrėjimo sielai suteiks Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje rugpjūčio 23 d. 17.30 val. skambėsiančios didingos F.Schuberto Mišios Es-dur. Jas atliks Klaipėdos muzikinio teatro choras ir orkestras, sopranas B. Ignatavičiūtė, mecosopranas D. Kužmarskytė, bosas A. Kozlovskis, tenorai Andrius Bartkus ir A. Raulinavičius. Diriguos teatro vyriausiasis dirigentas T. Ambrozaitis.