- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Liudijimas: slapta fotografuotas 1951 m. spalio mėn. vykdyto trėmimo momentas. Jį nufotografavęs pogrindinės organizacijos narys Kazys Kavoliūnas 1952 m. suimtas ir nuteistas 25 m. lagerio.
-
Simbolis: savadarbė Lietuvos trispalvė, kuri 1951 m. nežinomo tremtinio buvo išvežta į Sibirą ir sugrąžinta atgal į Lietuvą.
-
Nežinia: tremiami žmonės suvaryti į surinkimo punktą buvusioje Juknaičių parapijos bažnyčioje. Tauragės r., 1951 m. lapkričio mėn.
-
Netektis: Artimieji prie 1951 m. tremtinio Jono Čiulados kapo Aukštutinės Niursos kapinėse. Čiajos r., Tomsko sr., 1954 m.
-
Sugrįžimas: 1951 m. tremtinės Onos Matulevičienės (iš kairės šešta) išlydėjimas į Lietuvą. Vertikosas, Kargasako r., Tomsko sr., 1956 m.
-
Darbas: 1951 m. tremtinės, tvarkančios geležinkelio bėgius miško kirtavietėje. Tunguskij Boras, Asino r., Tomsko sr., 1954–1956 m.
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkai, pažymėdami 70-ąsiais masinės Lietuvos gyventojų trėmimo operacijos, kodiniu pavadinimu "Osenj" (liet. "Ruduo") metines, parengė virtualiąją parodą.
Trys trėmimo etapai
Prieš 70 metų kruopščiai suplanuotus trėmimus vykdė Sovietų Sąjungos represinės struktūros. 1951 m. rudenį: rugsėjo 20–21 d., spalio 2–3 d. ir lapkričio 30 d. – iš Lietuvos į Krasnojarsko ir Altajaus kraštus bei Irkutsko ir Tomsko sritis iš viso buvo ištremtos 5 139 šeimos – 20 357 žmonės.
Istorikų duomenimis, 1951-ųjų rudenį trėmimai vyko keliais etapais. Rugsėjo 20–21 d. į Irkutsko sritį ištremtos 822 šeimos (iš viso 3 072 žmonės). Visi jie buvo partizanų giminaičiai arba kovotojų rėmėjų ir ryšininkų šeimos.
Didžiausias trėmimas kartu su propagandine kampanija, kurios tikslas buvo paaiškinti kaimo gyventojams, kad "buožijos iškeldinimas – tai priemonė, garantuosianti dirbančių valstiečių saugumą ir pagerinsianti kolūkių kūrimo procesą", vyko 1951 m. spalio 2–3 d.
Nežinia: tremiami žmonės suvaryti į surinkimo punktą buvusioje Juknaičių parapijos bažnyčioje. Tauragės r., 1951 m. lapkričio mėn. / Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Trėmimo operacijai vadovavo LSSR valstybės saugumo ministras Piotras Kapralovas ir SSRS MGB įgaliotinis Jakovas Jedunovas. Joje dalyvavo 3 818 MGB pareigūnų, 11 270 MGB vidaus kariuomenės kariškių, stribų, milicininkų ir 8 000 sovietinių partinių aktyvistų. Šis kontingentas sudarė per 3 000 operatyvinių grupių, tiesiogiai vykdžiusių trėmimus.
Kiekvieną grupę sudarė viršininkas (MGB operatyvinis darbuotojas), du stribai, du MGB kariuomenės kariai ir sovietų partiniai aktyvistai. Kaip teigia parodos autoriai, viena grupė galėjo dalyvauti tremiant nuo vienos iki trijų šeimų (atsižvelgiant į šeimos narių skaičių, atstumą nuo gyvenamosios vietos iki geležinkelio stoties ir pan.). Operatyvinės grupės pagal iš anksto parengtus sąrašus turėjo atlikti vadinamąjį šeimos pakėlimą: blokuoti tremiamųjų ūkį, neleisti pabėgti šeimos nariams, patikrinti, ar visi sąrašuose įrašyti žmonės yra namuose, ar teisingai užrašyti jų asmens duomenys ir pan., susodinti šeimą į transporto priemonę ir konvojuoti į surinkimo punktą – geležinkelio stotį, kur stovėjo paruošti vagonai. Čia grupės viršininkas perduodavo tremtinius ešelono viršininkui, atsakingam už tremtinių nugabenimą į paskirties stotį.
Turtas – kolūkiams
1951 m. spalio 4 d. MGB pareigūnų pažymoje konstatuojama, kad trėmimo operacijos metu buvo suformuota 16 ešelonų: dešimt – į Krasnojarsko kraštą, šeši – į Tomsko sritį. Iš viso ištremtos 4 143 šeimos – 16 150 žmonių, iš jų – 5 278 vaikai.
Darbas: 1951 m. tremtinės, tvarkančios geležinkelio bėgius miško kirtavietėje. Tunguskij Boras, Asino r., Tomsko sr., 1954–1956 m. / Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Net ir tokios tragiškos tematikos fotografijose įamžinta mūsų žmonių šviesa – gilūs žvilgsniai, kuklios kasdienės pramogos, išgyvenimo laimė.
Ištremiami visam gyvenimui žmonės galėjo su savimi paimti 1 500 kg reikalingų daiktų ir darbo įrankių. Tuo pat metu ūkyje pasilikę aktyvistai aprašydavo žmonių užgyventą konfiskuojamą turtą: gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, baldus ir kitus namų apyvokos daiktus, padargus ir gyvulius – viskas per kelias valandas virto kolūkine nuosavybe.
1951 m. lapkričio 30 d. įvyko dar vienas trėmimas – keliasdešimt ūkininkų šeimų išvežta į Altajaus kraštą Bijsko rajoną.
Visų šių trėmimų tikslas buvo kuo greičiau užbaigti prievartinę kolektyvizaciją ir silpninti kovojančių partizanų rėmėjų gretas.
Atminties keliu
Šiai skausmingai tautos naikinimo operacijai atminti surengtą virtualiąją parodą galima aplankyti adresu https://bit.ly/3uucGTD.
Projekte panaudota medžiaga iš Lietuvos ypatingojo archyvo, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus ir centro istorikų publikuota medžiaga.
Virtualiąją parodą sudaro šešios dalys: "Juos ištrėmė 1951 m. rudenį", "Darbas tremtyje", "Tremties metų kasdienybė", "Sibiro mokykla", "Netektys" ir "Sugrįžimas", iliustruotos archyviniais dokumentais, ištremtųjų nuotraukomis ir asmeniniais dokumentais, tremtinių dienoraščių ištraukomis.
Simbolis: savadarbė Lietuvos trispalvė, kuri 1951 m. nežinomo tremtinio buvo išvežta į Sibirą ir sugrąžinta atgal į Lietuvą. / Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Apsnigtos žieminės, kuriose glaudėsi savo gimtųjų namų netekę tremtiniai, ar ties vaikelio karsteliu sustingusios šeimos nuotraukos sukrečia. Vis dėlto net ir tokios lietuvių tautai tragiškos tematikos fotografijose įamžinta mūsų žmonių šviesa – gilūs žvilgsniai, kuklios kasdienės pramogos, santūrūs veidai darbo vietose, išgyvenimo laimė.
Parodos lankytojų negali nesukrėsti dokumentai, kuriuose pranešama apie pasmerktųjų bandymus pabėgti ar pažįstamiems slapta perduoti ir taip nuo tremties išgelbėti kūdikius, pakeliui į Sibirą gimusius vaikus.
Parodoje – unikalios nuotraukos, kuriose įamžinti nedrąsios vilties vedami į Lietuvą grįžtantys lietuviai. Atsisveikindami su tremties broliais ir seserimis, jie leidžiasi ašaromis nulaistytu keliu į vakarus, į gimtinę. Kas vežinas Sibire gimusia atžala, kas – išsaugota savadarbe trispalve, jie kyla į tolimą kelionę nė nenutuokdami, koks skausmingas jų laukia susitikimas su gimtine, su svetimiems žmonėms atiduotais namais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Molėtų savivaldybė su visuomenininkais įkūrė fondą Radvilų piliai Dubingiuose atkurti1
Molėtų rajone, Dubingiuose, ketvirtadienį įsteigtas fondas, kuris rūpinsis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didikų Radvilų pilies atkūrimu. ...
-
„Romuvą“ užliejo mielumas3
Kawaii mados karalius Sebastianas Masuda savo kolekcijos pristatymui pasirinko neįprastą formatą ir modelius – „Romuvos“ kino teatro scena žengė mielumą įkūniję „Auros“ šokėjai. ...
-
Paskelbti „Sidabrinių gervių“ nominantai, tarp jų – „Tu man nieko neprimeni“
Ketvirtadienio vakarą paskelbti Lietuvos nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ nominantai, tarp jų lyderiauja režisierės Marijos Kavtaradzės filmas „Tu man nieko neprimeni“, Deimanto Narkevičiaus „Čiulbanti s...
-
Gediminaičių dinastijos vingius išnarstęs istorikas: visuomenė išalkusi neideologizuotos istorijos1
Kultūros istoriko Eimanto Gudo ir žurnalistės Žilvinės Petrauskaitės tandemui, rodos, lemta kurti bestselerius. „Neturiu nei noro, nei pašaukimo rašyti pažintines knygas, nes jose nėra fikcijos, mėgstu rašyti tiesą apie rea...
-
Vilniaus dailės akademijos rektore perrinkta I. Skauronė
Vilniaus dailės akademijos rektore antrai kadencijai ketvirtadienį išrinkta Ieva Skauronė, pranešė aukštoji mokykla. ...
-
Gegužės mėnesį startuoja naujas festivalis sostinėje – „Vilnius Spring Festival“1
Naujas ir ambicingas festivalis vilniečiams bei miesto svečiams – „Vilnius Spring Festival“, kuris kvies atrasti išskirtinius meno įvykius dešiniajame Neries krante. ...
-
Spektaklyje „Requiem“ – nauji iššūkiai ir stichijos
Šį savaitgalį Klaipėdos dramos teatre vyks režisieriaus Dmitrijaus Krymovo spektaklio „Requiem“ premjera. Jame – šešios skirtingas situacijas atspindinčios scenos, sujungiančios vieną bendrą temą – gimusius...
-
Vėjo ir jūros pokalbis Nacionalinio Kauno dramos teatro premjeroje „Čiurlionio peizažai: jūra“
Gegužės 9–11 dienomis Nacionaliniame Kauno dramos teatre premjera – „Čiurlionio peizažai: jūra“. Tai interaktyvus jutiminis spektaklis, kurio metu skamba įstabaus Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurl...
-
Apie knygas ir gyvenimą – be užuolankų4
„Gerbiama redakcija!“, – taip prasidedančius laiškus iki šiol gauna laikraščių leidėjai. Šią frazę savo knygai pavadinti pasirinko 16 metų dienraščiui „Klaipėda“ vadovavęs žurnalistas,...
-
Garsų alchemikų kuriama muzikos magija: festivalis „Vilnius Mama Jazz“ pristato programą
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ gegužės 24 d. koncerte – pasaulinio garso improvizacijos meistrų trio „Jones Jones“. Festivalio ambasadoriaus, perkusininko Vladimiro Tarasovo, JAV improvizacinio ir laisvojo džiazo atstovų kont...