- Urtė Grigaliūnaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasakodami savo istorijas personažai sukuria iliuziją, kad jie visi bando gyventi toliau, tačiau šis skausmingas įvykis visada yra šalia kaip ir kiekvieno personažo kaltė, kuri dažnai net nėra tiesioginė. Šią kaltę ir skausmą įtaigiai metaforiškai perteikia spektaklio prologe virš visų pakibęs natūralaus dydžio automobilio dugno muliažas. Ši scenografinė priemonė kuria labai nepatogią atmosferą – palyginus su aktoriais, jis yra labai didelis, todėl kartais atrodo, kad tuoj nukris ir sutraiškys juos visus.
Niekur ir visur
Spektaklio dailininkas-butaforas Simonas Dūda kuria apleisto ir nešvaraus miestelio gatvės vaizdą, kurio fone ir rutuliojasi istorija, gyvena ir atsiskleidžia veikėjų charakteriai.
Spektaklyje vengiama nuorodų į konkrečią vietą ar laikotarpį. Kadangi visa tai išlaikoma labai sąlygiška, neišvengiamai tai kelia daugybę asociacijų ir su konkrečiomis mūsų šalies aktualijomis, o tiksliau – apie apsvaigusius vairuotojus, kurių neatsakingi veiksmai negrįžtamai pakeičia ir realių žmonių gyvenimus. Todėl sveikintina, kad ši tema, nors ir ne kaip pagrindinė, pasirenkama ir kvestionuojama teatre: kuo daugiau bus kalbama apie tokias piktžaizdes, tuo greičiau bus galima pradėti nuo jų sveikti.
Statišką scenografiją ir lėto ritmo veiksmą papildo vaizdo dizainerio Rimo Sakalausko vaizdo projekcijos. Jos dažniausiai perteikia neišsakytas emocijas, pademonstruoja tai, kad personažai būdami scenoje, kalbėdami intymiausius monologus ar dialogus, yra ne vieni, parodo, kad už nutrupėjusio tinko sienų taip pat yra gyvenama.
Vis dėlto svarbiausia ir įdomiausia spektaklio kulminacija, kai vaizdo projekcijos "užsiliepsnoja" ir praryja pjesės veikėjus. Ši deginanti vizualizacija – tai preliudas epilogui, parodančiam, kad net ir mirtimi viskas nesibaigia. Tvarkingai išsirikiavę veikėjai ramiai plūduriuoja susitaikymo ir ramybės pradžios vandenyje. Taip supriešinant dvi skirtingas stichijas pademonstruojamas dar vienas virsmas, šiuo atveju jau simbolizuojantis atleidimą, susitaikymą ir nusiraminimą, kurio pagaliau sulaukė visi personažai. Tai yra ganėtinai sunkus ir šiurpus spektaklio kulminacijos sprendimas, akivaizdu, kad režisierius G.Varnas ir neketina paleisti žiūrovų, smagiai nusiteikusių ar atsipalaidavusių.
Nors spektaklis ir nepateikia labai inovatyvių ar iki šiol nematytų vizualinių, estetinių ar etinių sprendimų, o atsakymai į keliamus klausimus taip pat nėra tiesioginiai, tačiau mintys apie šį spektaklį ilgai nepaleidžia. Tokia savotiška profilaktinė dvasinė higiena, kurios trūksta didžiuliame informacijos sraute apie siaubingas nelaimes gyvenančiam žiūrovui, kartais nesąmoningai teatre ieškančiam užsimiršimo ir nenorinčiam kelti sudėtingų klausimų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...
-
Minint M. K. Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, siūloma rengti ekskursijas, parodas
Kitąmet minint poeto, pamokslininko Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metus, vyks ekskursijos, koncertai ir parodos. ...
-
Mokslininkai įminė 80 metų senumo mįslę: nustatė senojo Nidos švyturio vietą
Baigiantis Švyturių metams Neringoje ir Klaipėdoje bei minint senojo Nidos švyturio įžiebimo 150 metų sukaktį, Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius tech“) mokslininkai nustatė tikslią senojo švyturio viet...
-
Eglučių kiemelio konkurse – 45 dalyviai
Į gruodį vyksiantį Kalėdų eglučių kiemelio konkursą užsiregistravo net 45 klaipėdiečių organizacijos. Lapkričio 20-oji buvo paskutinė registracijos diena, tačiau dar devynių dalyvių sulaukta kitą dieną, terminui jau oficialiai pasibaigus. ...
-
Jaunieji muzikos lyderiai išpildys svajonę groti su orkestru2
„Užlipusi ant scenos pasimėgausiu akimirka, kurios taip ilgai laukiau“, – sako keturiolikmetė pianistė Kotryna Janavičiūtė. Su kitais aštuoniais jaunaisiais muzikantais ji pasirodys Kauno valstybinės filharmonijos scenoje. Kart...
-
Į amžinojo poilsio vietą išlydimas A. Kulikauskas1
Penktadienį amžinojo poilsio išlydėtas muzikantas ir kompozitorius Andrius Kulikauskas. ...
-
V. Kernagio sūnus apie A. Kulikauską: jam visada galėjai paskambinti, jis turėdavo atsakymus2
Lapkričio 17-ąją maestro Andriui Kulikauskui scenos uždanga nusileido paskutinį kartą. Kompozitorius užgeso po sunkios ligos. ...
-
Susirinkti tapatybę iš gyvenimo skeveldrų
„Nuo rytojaus pasikeisiu, būtinai pasikeisiu“, – sako Herojus (akt. Dainius Svobonas). Panašiai suformuluota frazė girdėta daugybę kartų, manau, daugelio ir pačių pasakyta, įvairiausiomis gyvenimo aplinkybėmis, siekiant nustat...
-
Mitologinėse ganyklose: V. K. Slavinsko atminimui
Gaivinu atmintyje ne taip seniai įvykusį apsilankymą menininko Viliaus Ksavero Slavinsko (1943–2023) namuose. Senojo Kauno dvasią tebesaugančioje vietoje – Žaliakalnyje, prie pat Ąžuolyno. Namuose, kuriuos galima vadinti galerija dėl juose...
-
Prof. K. Sabolius: man rūpi vaizduotė, kuri ieško buvimo kartu galimybių
Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto profesorius Kristupas Sabolis, visuomenėje žinomas ir kaip rašytojas, vertėjas bei kino scenaristas, yra išleidęs ne vieną knyga jį dominančia vaizduotės ir kūrybingumo tema. Kitą savait...