- Karolina Ambrazaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
-
Pasirašius kultūros inovacijų skatinimo susitarimą, tikimasi padidinti...
Kultūros ministerijoje Vilniuje ketvirtadienį pasirašius tarpinstitucinį susitarimą dėl bendradarbiavimo kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) inovacijų skatinimo srityje, tikimasi pritraukti daugiau investicijų į kultūros sritį ir padėti jai generuoti pelną.
„Bandome prisitaikyti prie šiuolaikinės kartos, prie tokio šiuolaikinio mąstymo ir kultūrą pozicionuoti ne kaip vis prašantį kažkokį subjektą, bet ir kaip kuriantį vertę ir labai pamatuojamą, taip pat ir pinigais“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
„Neįprasta kalbėti kultūros kontekste apie verslumą, apie pelną, bet aš labai džiaugiuosi, kad mums pavyksta perlaužti šitą stereotipą. Ir tokiu būdu, manau, visi labai augsime, judėsime į priekį ir tikrai integruosime daugybę žmonių į kultūros kūrybines industrijas, į šitą sektorių, nes jis ypač patrauklus yra jauniems žmonėms kaip darbdavys“, – sakė jis.
S. Kairio, ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės bei Inovacijų agentūros direktorės Romualdos Stragienės pasirašytame dokumente išskiriami pagrindiniai bendradarbiavimo tikslai – eksporto, tarptautiškumo skatinimas ir investuotojų pritraukimas, analitikos ir paslaugų centro „ArtTech Hub“ įsteigimas, KKI akceleravimo programos parengimas bei įgyvendinimas.
„Šitas susitarimas parodo, kad valstybės institucijos gali bendradarbiauti suvokdamos ne tik savo sritis, bet tikslus, kuriuos reikia pasiekti. Ir vienas iš tų tikslų – kūrybinės ekonomikos sektoriaus auginimas“, – teigė S. Kairys.
R. Riabovo / BNS nuotr.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė savo ruožtu akcentavo kultūros sklaidą pasaulyje.
„Norime prisidėti ir padėti kiekvienam, kuris nori eksportuoti ir pristatyti Lietuvos kultūrą ir kultūros pasiekimus pasaulyje“, – pasirašydama susitarimą sakė A. Armonaitė.
Numatoma, kad „ArtTech Hub“ „vieno langelio“ principu KKI subjektams teiks konsultacijas, rengs mokymus, padės užmegzti kontaktus su kitais industrijos atstovais bei verslais Lietuvoje ir užsienyje, konsultuos, kaip pritraukti investicijas.
„Jeigu tu pagalvojai, esi kūrybininkas, kad turi gerą idėją ir nori ją komercializuoti, kaip pradėti verslą, arba tau jau sekasi ir nori išvežti į Pietų Korėją ar kur kitur, tai jis (kūrybininkas – BNS) tiesiog susisiekia su tuo „vienu langeliu“ ir gauna ten atsakymą, arba gauna veiksmų planą“, – pasakojo R. Stragienė.
„Akceleravimo komandos ir dirba apie tai, kad būtų ne tik gerai suprasta, bet ir žinoma, kokios yra priemonės, fondai, įvairūs variantai“, – sakė ji.
„ArtTech Hub“ veiklą pradės 2025 metais.
Kalbėdama apie industrijų plėtrą šalyje bei užsienio kūrėjų pritraukimą, A. Armonaitė sakė, jog viena iš tokių vizijų – laisvosios ekonominės zonos kūrybinėms industrijoms įkūrimas.
„Viena iš vizijų ar svajonių yra turėti laisvąją ekonominę zoną kūrybinėms industrijoms – kino filmavimui, realybės šou filmavimui, bet kokių kitokių projektų“, – kalbėjo ministrė.
„Tokių vietų Europoje yra, bet čia, regione, norėtųsi, kad būtent Vilnius arba Kaunas būtų tas centras“,– sakė A. Armonaitė.
Anot jos, būtų ne tik įkurta tam reikalinga infrastruktūra, pastatai, bet ir sudaromos kitos paskatos, tarp jų – reguliavimo, biurokratinės naštos nebuvimas.
Taip pat, pasak Inovacijų agentūros direktorės, tarp kultūros sferos įstaigų šiuo metu dominuoja viešosios įstaigos, kurioms sulaukti papildomų pajamų ir investuotojų yra itin sudėtinga.
Dėl šios priežasties kūrybinių industrijų atstovams siūloma steigti mažąsias bendrijas, akcines bendroves bei individualias įmones.
Rugsėjo pabaigoje Vyriausybė nusprendė sukurti kultūros sektoriaus statistikos duomenų rinkimo ir analizės sistemą, ji parodys šios srities indėlį į Lietuvos ekonomiką.
„Jeigu 2022 metais ir imant įprastą skaičiavimą, tokia statistika buvo, kad KKI kuria 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Perskaičiavus jau pagal naują metodiką, dėl kurios ilgai diskutavome, tai tas procentas pasidaro 3,28 proc. – praktiškai panašiai kaip maisto, gėrimų, tabako sektorius kartu sudėjus“, – sakė S. Kairys.
Ministrų kabinetas pavedė Valstybinei duomenų agentūrai ir Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai rinkti oficialią kultūros statistiką, kuri bus naudojama formuojant šalies kultūros politiką.
Anot Kultūros ministerijos, patobulinta statistika atspindės kur kas reikšmingesnį kultūros ir kūrybinių industrijų indėlį į Lietuvos ekonomiką.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...