- Violeta Juodelienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Literatūrologo Kęstučio Urbos pavardė pagrįstai siejama su vaikams skirta literatūra. Vadovėlių, mokymo priemonių autoriaus, vertėjo veiklos laukas – užsienio ir lietuvių autorių kūriniai.
Neseniai Lietuvos rašytojų sąjungos leidykloje pasirodžiusi jo knyga "Augančioji literatūra: XX a. lietuvių vaikų literatūros tyrimai" – K.Urbos daugelio metų darbo vaisius. Knyga padeda suvokti vaikų literatūros procesus ir raidos kryptis. "Vaikų literatūra augina žmogų, protingą būtybę, asmenybę. Žinoma, ir pilietį, patriotą. Suprantama, tai daro ir kitos mokslo, pedagogikos sritys, šakos. Literatūra tai daro savaip", – knygoje teigia autorius.
Kaip, kada ir kodėl, su kokiomis pasekmėmis? Atsakymų pabandėme ieškoti pokalbyje su pačiu K.Urba.
– Knygoje kalbate apie klasikus, kurių tam tikri kūriniai, puikiai perteikiantys vaiko psichologiją, nėra, kaip populiaru sakyti, pasenę. Vienas pavyzdžių – nesenstantis Šatrijos Raganos apsakymas "Irkos tragedija". Tačiau šių dienų knygų rinkodaros pasaulyje klasikai neegzistuoja, jie matomi tik mokyklinės programos pasaulyje, vadinasi, daliai potencialių skaitytojų iš anksto kelia atmetimo reakciją. Klasikų kūriniai atrodo tarsi rudimentai, tarsi įžūlus bandymas išmaniojo telefono vartotojui pasiūlyti grįžti prie laidinio telefono ryšio. Ar tokiomis sąlygomis apskritai įmanomas šių dienų vaikų, paauglių ryšys su XX a. klasika?
– 20 metų buvau susijęs su paaugliškų klasių literatūros vadovėliais. Galiu tvirtai pasakyti, kad stengiausi iš lietuvių klasikos (ne tik paauglių, bet apskritai) į juos sudėti visa, kas nors kiek galėtų jaudinti, būtų suvokiama. Supratau, kad lietuviškus tekstus reikia kaitalioti su verstiniais, klasikinius su šiuolaikiniais, ir taip paaugliui mūsų klasika gali pasirodyti ir lygiavertė, ir visavertė, ir įdomi. Tačiau vadovėlius grįsti absoliučiai jauno žmogaus nejaudinančiais ir nesuvokiamais klasikiniais tekstais vien todėl, kad jie suvaidino svarbų vaidmenį literatūros istorijoje, yra pavojinga. Dėl to ir susiformuoja jūsų minimas priešiškas santykis su vadovėliais ir jų turiniu. Kita vertus, iš daugybės mokytojų esu patyręs, kad nebūtinai kiekvienas vadovėlis yra mokinio priešas, kad įdomi pamoka ir tinkama ištrauka vadovėlyje gali paskatinti ieškoti net ir klasikinės literatūros kūrinio.
Kita jūsų klausimo dalis susijusi su leidyba. Šiuo požiūriu optimizmo turiu mažiau. Leidybos programų, grindžiamų kultūrine, skaitytojų švietimo misija, beveik nebėra. Pastangos grąžinti į vaikų skaitybą, aktualizuoti prieškario lietuvių vaikų ir paauglių klasiką baigėsi maždaug su pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu. Šiuo metu įkalbėti leidyklą meniškai, prabangiai išleisti netgi programinį, vadovėlinį kūrinį darosi nebeįmanoma. Žinoma, dėl to paauglio ryšys su XX a. klasika trūkinėja. Nors negalėčiau teigti, kad, pavyzdžiui, XX a. antrosios pusės klasika visiškai pamiršta ir apleista.
– Turbūt ne kartą teko girdėti skeptikų nuomonę, esą XX a. lietuvių literatūros klasikai yra pernelyg primityvūs XXI a. Daug didaktikos, vidinių išgyvenimų, mažai veiksmo. Ką atsakytumėte tokiems skeptikams?
– Nieko negalima suabsoliutinti. Pirmiausia didaktiką baubu padaro suaugusieji, mažesni vaikai nėra didaktikai tokie alergiški. Be abejo, kalbu apie geriau ar blogiau meniškai paslėptą didaktiką. Be abejo, XX a. literatūros vaizduojamasis pasaulis tolsta nuo šiuolaikinio vaiko ar paauglio – to amžiaus pirmojoje pusėje literatūra buvo vienintelis vaiko estetinių emocijų ir žinių šaltinis. Dabar tų šaltinių yra daug daugiau. Kita vertus, kai kas iš ankstesnės, tarpukariu parašytos literatūros tampa egzotika, ją ir skaityti reikia mokytis kitaip. XX a. antroji pusė mūsų skaitytojams paliko ne tiek ir mažai nesenstančių kūrinių. Turime puikios vaikų poezijos, meniškų literatūrinių pasakų. Gaila, aš apie šiuos žanrus savo knygoje kalbu mažai, vildamasis prie jų sustoti kitose publikacijose. Apskritai dar daug ką turime peržiūrėti, iš naujo įvertinti, patikrinti, o paskui ir siūlyti skaitytojams.
– Kaip, jūsų nuomone, būtų galima prikelti klasikų kūrinius vaikams? Gal išeitis būtų leisti garso knygas – jas pajėgūs suvokti jau penkerių šešerių metų vaikai? Gal pagal klasikų apsakymus reikėtų kurti komiksus – tiesa, tuomet liktų tik siužetas, o ne leksika?
– Komiksų pasaulis man buvo ir liks tolimas, nors teoriškai jų vaidmenį suprantu. Todėl literatūros perpasakojimo komiksu nelabai palaikau. Jūs ir pati pasakėte, kas iš to išeina. Esu autentiško teksto šalininkas, nors realybė ir verčia pripažinti, priimti tam tikrus kompromisus. Šiuo metu vienas iš reikšmingiausių metodų, traukiančių vaiką prie knygos, yra garsinis skaitymas. Taigi garso knyga yra reikšminga. Žinoma, tokios knygos skaitovas neišvengiamai tampa interpretuotoju, bet, kita vertus, profesionalūs diktoriai (nebūtinai garsūs aktoriai) skaitydami moko ir taisyklingos tarties, kirčiavimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
T. Dirgėla paėmė futbolo kamuolį: jis padeda tapti geresniu žmogumi
Sunku patikėti, kad tie, kurie šiandien stebi Europos futbolo čempionato rungtynes, nėra svajoję išbėgti į čempionato aikštę ir tapti vienu iš geriausių pasaulio futbolininkų. Vaikų rašytojo Tomo Dirgėlos naujosio...
-
Dainų šventės organizatoriai kreipiasi į žiūrovus: turi svarbų prašymą4
Liepos 5 d. ir 6 d. įvyks paskutinieji Lietuvos dainų šventės šimtmečio renginiai. Penktadienį – Šokių diena „Amžių tiltais“ 13 val. ir 21 val. Lietuvos futbolo federacijos stadione, šeštadien...
-
Kernavėje prasideda festivalis Gyvosios archeologijos dienos1
Širvintų rajone, Kernavėje, penktadienį prasidės 24-asis tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis Gyvosios archeologijos dienos. ...
-
Baltijos šalių ir Ukrainos transliuotojai sutarė bendradarbiauti krizių atveju
Baltijos šalių ir Ukrainos visuomeninių transliuotojų vadovai ketvirtadienį pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo krizių atvejais. ...
-
Klaipėdos Teatro aikštėje – nemokamas šventinis koncertas
Liepos 6 d. 19.30 val. Klaipėdos Teatro aikštėje įvyks nemokamas šventinis koncertas „Esame mes ir esame čia“. Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos ir Tautiškos giesmės dienos progą šį konce...
-
Šiuolaikiniame dizaine – žmogaus išgyvenimo ir darnos su gamta receptai
Skirtingų sričių specialistai sutaria – gyvename pertekę daiktų. Geopolitinių ir ekologinių krizių kontekste ši tema pramoniniams dizaineriams tampa ypač aktuali – jų kuriami objektai ir paslaugos tiesiogiai atspindi ar formuoja at...
-
Patikėti kino sukurtu pasauliu
Per pastarąjį dešimtmetį operatorius Narvydas Naujalis nufilmavo ne vieną jaunosios kino kartos žinomą filmą: Jurgio Matulevičiaus „Izaoką“, Lauryno Bareišos „Piligrimus“, Andriaus Blaževičiaus „Bėgikę&l...
-
Į Tautinių mažumų įstatymą siūloma įtraukti ir istorines tautines bendruomenes1
Seimo narė konservatorė Dalia Asanavičiūtė siūlo Tautinių mažumų įstatyme skirti dėmesį ir Lietuvoje gyvenančioms istorinėms tautinėms bendruomenėms. Seime svarstomą įstatymo projektą ji siūlo papildyti nuostatomis, reglamentuojančiomis j...
-
Verkių rūmų parke bus minima JAV Nepriklausomybės diena2
Ketvirtadienį Verkių rūmų parke bus minima 248-ųjų JAV Nepriklausomybės dienos metinių minėjimo šventė. ...
-
Rūta MUR: neprivaloma kentėti, kad būtum kūrėju1
Gegužę jau ketvirtą albumą intriguojančiu pavadinimu „Meridiem“ (išvertus iš lotynų k. – „Vidurdienis“) išleidžianti muzikos autorė ir atlikėja Rūta MUR sako, kad jame norėjo užfiksuoti laimingiaus...