- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Futuristinis trileris apie dvigubus iš Paryžiaus į Niujorką skrendančio lėktuvo keleivių gyvenimus jo autoriui Herve Le Tellier (Hervė Le Teljė) pelnė prestižiškiausią Prancūzijos literatūrinį apdovanojimą – Goncourt'ų (Gonkūrų) premiją.
Premijos laureatas buvo paskelbtas pirmadienį per vaizdo ryšiu surengtą ceremoniją, praėjus dviem dienoms po to, kai Prancūzijos vyriausybė po mėnesio sušvelnino dėl koronaviruso pandemijos įvestus suvaržymus ir leido vėl atsidaryti knygynams, reiškusiems nepasitenkinimą dėl jų uždarymo.
63 metų buvęs žurnalistas ir matematikas H. Le Tellier seniausiu šalies literatūriniu apdovanojimu buvo apdovanotas už savo aštuntąjį romaną „ Anomalija“ (L'Anomalie).
Šią garbę jam pelnė skaitytoją įtraukiantis romanas apie profesionalų žudiką, popžvaigždę iš Nigerijos ir rašytoją, kurie nusileidę Niujorke suvokia, kad jų skrydžio lėktuvas – pasukęs gyvenimus kitaip – jau nusileido prieš tris mėnesius.
Buvęs naujienų agentūros „Reuters“ žurnalistas pirmadienį sakė, kad knygą galima skaityti kaip gyvenimo po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) parabolę.
„Idėja yra ta, kad yra Trumpas ir yra pasaulio destrukcijos priežastis, o knygos siekis – pasiūlyti kitokią pasaulio versiją, kur prezidentautų J. Bidenas, – sakė rašytojas kalbėdamas per vaizdo ryšį. – Yra ir tokia galimybė ją (knygą) skaityti.“
Laureatą išrinkusios komisijos pirmininkas Didier Decoin (Didjė Dekuanas) sakė, kad šis romanas yra „tikrai kinematografinių matmenų“, ir išreiškė viltį, kad jis bus pritaikytas didiesiems ekranams.
Dėl COVID-19 įvestų apribojimų nugalėtoją skelbianti 10 narių komisija buvo priversta atsisakyti tradicinių pietų Paryžiaus restorane „Drouant“, kur kasmet teikiama Goncourt'ų premija.
Šįkart premijos laureatas buvo paskelbtas komisijos nariams likus namuose ir prisijungus prie renginio vaizdo ryšiu.
Goncourt'ų premijos laureatas turėjo būti paskelbtas lapkričio 10 dieną, tačiau solidarizuodamasi su knygų pardavėjais komisija nusprendė atidėti paskelbimą, kol atsidarys knygynai. Jie atsidarė savaitgalį kartu su kitomis „nebūtiniausių“ prekių parduotuvėmis, nors kavinės ir restoranai lieka uždaryti.
Už H. Le Tellier romaną balsavo aštuoni iš 10 komisijos narių.
Skandalo šešėlis
Kiti du akademijos nariai balsavo už vieno aukšto rango Maroko valstybės tarnautojo beletristinius memuarus, kuriuos parašė buvęs prancūzų ekspremjero Francuis Fillono (Fransua Fijono) kalbų rašytojas Maelis Renouardas (Malis Renuaras).
Šią nuo 1903 metų skiriamą premiją yra gavę tokios literatūros įžymybės, kaip Marcelis Proustas (Marselis Prustas), Simone de Beauvoir (Simon de Bovuar), Marguerite Duras (Margerit Diuras) ir Michelis Houellebecqas (Mišelis Velbekas).
Nors H. Le Tellier prie apdovanojimo skirta tik simbolinė 10 eurų finansinė išmoka, premijos laureato knygos neabejotinai atsidurs perkamiausių knygų sąrašų viršūnėse.
Šių metų Goncourt'ų premija paskelbta uždaram Prancūzų literatūros pasauliui sulaukus nepageidaujamo dėmesio dėl lytiniu išnaudojimu įtariamo garsaus rašytojo Gabrielio Matzneffo (Gabrielio Macnefo).
G. Matzneffas, Gouncourt'ų premijos pranašu laikomos Renaudot (Renodo) premijos 2013 metų laureatas, niekada neslėpė jaučiąs lytinį potraukį paaugliams.
Kitais metais jo laukia teismas dėl pedofilijos skatinimo.
„The New York Times“ šeštadienį pažėrė kritikos „uždaram prancūzų literatūros gyvenimui“. Leidinio teigimu, tas faktas, kad literatūros pasaulis mažai pasikeitė po to, kai G. Matzneffui buvo pareikšti kaltinimai rodo, kaip giliai tai yra „įsišakniję ir neįveikiama“.
Šių metų Renaudot premijos laureate tapo Marie-Helene Lafon (Mari Elen Lafon), apdovanota už knygą „Sūnaus istorija“ (L'Histoire du Fils).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Sujungė ypatinga šventė
Žemaitijos ir Klaipėdos krašto paribyje esančiuose Doviluose etnokultūros centro darbuotojai puoselėja abiejų kultūrų palikimą. Taip minint evangelikų liuteronų šventę „Amžinybės sekmadienis“ prisimintos ir ikikrik&scaro...
-
Tarp pretendentų į nacionalines premijas – M. Drėmaitė, M. Kavtaradzė, A. Kėleris
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė sąrašą 12-os kūrėjų, kurie pretenduoja gauti šių metų nacionalines premijas. ...
-
Kitąmet planuojama steigti vardines M. K. Čiurlionio stipendijas, paskatas restauratoriams
Lietuvos kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio palikimą tyrinėjantiems ir patiems kuriantiems magistrantūros studentams nuo kitų metų planuojama skirti vardines stipendijas, trečiadienį pranešė Vyriausybė. ...
-
Parodoje – roboto atspausdintas porcelianas2
„Nors darbus sukūrė robotas, kūrybinis procesas reikalavo žmogiškos širdies“, – sako šiuolaikinės keramikos kūrėjas dr. Rokas Dovydėnas. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje pristatoma jo 3D molio spausdintu...
-
Šokio spektaklyje – saiko ir pertekliaus ribos
Du atlikėjai, valandą trunkantis pasirodymas, nenutrūkstamas ryšys, balansuojantis tarp pusiausvyros ir ribų nebuvimo. Taip jau visai netrukus žiūrovus pasitiks naujausias „Nuepiko“ šokio trupės kūrybinis darbas, šokio ...
-
Ilgai laukta „Bohemos“ premjera įvyko!4
Kauno valstybinis muzikinis teatras lapkričio 23 ir 24 dienomis pristatė jau antrąją šio sezono premjerą – scenoje karaliavo legendinė, po šešių dešimtmečių į Kauno teatrą sugrįžusi, Giacomo Puccini opera „B...
-
Amerikiečių rašytojas M. Finkelis: meno vagis išpildė slaptas mūsų fantazijas
Meno vagysčių pasaulis apgaubtas mįslių, o jo epicentre – unikalios ir paslaptingos asmenybės. Vienas tokių išskirtinių veikėjų yra Stéphane’as Breitwieseris – prancūzų meno vagis, savo karjerą paskyręs aistringai, ...
-
G. Nausėda iš būsimojo kultūros ministro tikisi didesnio finansavimo šiai sričiai10
Prezidentas iš būsimojo kultūros ministro tikisi Kultūros pagrindų įstatymo įgyvendinimo, didesnio finansavimo kultūros darbuotojams, sako jo patarėja. ...
-
Užgeso rašytojas ir skulptorius J. Šikšnelis1
Klaipėdą pasiekė liūdna žinia apie netikėtą rašytojo, skulptoriaus ir buvusio Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos vadovo Juozo Šikšnelio mirtį. Gruodžio pradžioje jis planavo pristatyti klaipėdiečiams savo naujausią roman...
-
Lietuvos radijo 100-mečiui – speciali programa1
Seimui dar 2021-ųjų pavasarį paskelbus 2026-uosius Lietuvos radijo metais, Kultūros ministerija parengė minėjimo programą ir siūlo ją tvirtinti Vyriausybei. Taip būtų paminėtas Lietuvos radijo šimtmetis. ...